Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Valdas Sutkus DELFI sakė, kad maisto pasirinkimas prekyvietėse tik plėsis.
„Taip, importas vyksta, todėl kad tai yra natūralus dalykas – mes esame bendroje ES ekonominėje erdvėje, o tai skatina tam tikrą įmonių kooperaciją, konkurenciją tarp tiekėjų, natūralu, kad atsiranda naujų produktų“, – dėstė jis.
Padaugėjo nelietuviškų dešrų
Mažmeninės prekybos centrus valdančios „Maxima Lt“ atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė DELFI sakė, kad pastaraisiais mėnesiais įvežtinio maisto lentynose nepadaugėjo.
Jai antrino ir prekybos centrus valdančios „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė. Tačiau ji pripažino, kad „šiuo metu yra įgyvendinami projektai, susiję su maisto prekių importu, taigi ateityje įvairiose grupėse užsienietiškų prekių turėtų padaugėti“.
„Pastebime, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie neperka produktų vien dėl to, kad jie yra lietuviški, o jau neretai renkasi ir užsienyje pagamintus maisto produktus“, – pasakojo „Rimi Lietuva“ atstovė.
„Rimi“ prekybos centruose galima įsigyti įvežtinių pelėsinių sūrių, iš Austrijos, Lenkijos, Italijos atvežtų dešrų ar kitų mėsos gaminių, estiško ir latviško pieno. Pernai iš Lenkijos buvo įvežami ir kiaušiniai, tačiau prekybos tinklas vis dėlto pastebėjo, kad lietuviai mieliau perka sudėtus lietuviškų vištų.
Bendrovės „Norfos mažmena“ atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis DELFI sakė, kad pastaraisiais mėnesiais padaugėjo tik mėsos produktų įvežimas. Vytintas, rūkytas ir virtas dešras bendrovė pradėjo pirkti Vokietijoje ir Ispanijoje.
Kaina rodo pirkimo kryptį
Prekybos tinklo “Iki” atstovas spaudai Tomas Vaišvila DELFI tvirtino, kad kasdienio vartojimo prekių, pavyzdžiui, duonos beveik neįmanoma pakeisti įvežtinėmis dėl labai trumpo jų galiojimo laiko.
„Šviežiame maiste radikalių pokyčių nėra arba dėl to, kad nėra kuo pakeisti, arba dėl to, kad yra sudėtinga logistika, arba, žinoma, netinka kaina“, – dėstė pašnekovas.
Kalbant apie bakalėją, čia erdvės importui yra daugiau. T. Vaišvila sako, kad jeigu atitikmuo iš užsienio yra pigesnis, renkamasi šį produktą.
„Pavyzdžiui, lietuviški ryžiai anksčiau buvo gerokai pigesni, dabar pigesni yra importiniai“, – pasakoja jis.
„Kadangi kaina yra vienas svarbiausių veiksnių, mes ir toliau nagrinėsime kainas ir jei lietuviškos bus neadekvačiai didelės lyginant su Europos šalių gaminiais, mes ir toliau įvešime“, – sakė T. Vaišvila.
Prekybos centrai gali diktuoti savo sąlygas
Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Elena Paviržienė DELFI pripažino, kad dar pernai pasirašytas prekybininkų garbės kodeksas santykių tarp prekybininkų ir tiekėjų nepakeitė.
„Žinoma, gali prekybinė organizacija spausti, reikalauti kainos, tai yra galimas dalykas. Pas mus juk yra keturi stambūs didieji prekybos tinklai, kurie yra kaip monopolistai, kurie gali diktuoti savo sąlygas“, – įsitikinusi pašnekovė.
Jos teigimu, Lietuvos rinka yra nedidelė, todėl gamintojai turi taikytis prie keliamų sąlygų.
„Aš asmeniškai įvežtinių maisto produktų neperku. Aš manau, kad mūsų gamintojų produkcija yra gera ir pagaliau reikia kiekvienam palaikyti savo šalį“, – dėstė pašnekovė.
Tačiau ji pripažįsta, kad dažnai įvežtinis maistas pigesnis nei lietuviškas, pavyzdžiui, lenkiški mėsos gaminiai kainuoja kiek mažiau nei lietuviški analogai Jos manymu, tai lemia kaimyninėje šalyje nustatytas gerokai mažesnis pridėtinės vertės mokestis maistui – iki 5 proc., o Lietuvoje PVM yra 18 proc.
E. Paviržienė pripažįsta, kad jei dar brangs energetiniai ištekliai ir kitos sąnaudos, gamintojai bus priversti ir vėl didinti maisto kainas.
Pasak oficialios statistikos, visas maistas per metus brango 12,7 proc.
