Lietuviai pasisakė apie keturių dienų darbo savaitę – turi pageidavimą dėl atlyginimo

Keturių dienų darbo savaitę Lietuvoje palaikytų daugiau kaip pusė gyventojų, tačiau nenorėtų dėl to gauti mažesnį atlyginimą, rodo „Delfi“ apklausa. Permainoms ypač pritartų jaunimas, jis taip pat nepasiruošęs susimažinti darbo užmokesčio. Dalis ekonomistų mano, kad tokia vizija nėra perspektyvi.

Į klausimą „Ar norėtumėte, kad Lietuvoje būtų įvesta keturių darbo dienų savaitė?“ kovo mėnesį vykdytoje apklausoje teigiamai atsakė 54 proc. respondentų Lietuvoje, tam nepritartų 18 proc., į klausimą negalėjo atsakyti 22 proc. apklaustųjų, o dar 7 procentams jis neaktualus, nes jie nedirba.

Jaunuoliai pokyčius priimtų palankiau

Jauniausių apklausos dalyvių (18–24 metų) grupėje palaikymas trumpesnei darbo savaitei buvo net 75 proc., o neigiamo vertinimo buvo mažiausiai iš visų amžiaus grupių – tik 10 proc. Permainoms pritartų ir du trečdaliai šiek tiek vyresnių respondentų (25–34 metų).

Didžiausia nepritariančiųjų dalis yra 45–54 metų grupėje – 24 proc., bet net ir čia parama iniciatyvai siekia 56 proc. Mažiausiai būtų linkę pritarti tokioms reformoms pensinio amžiaus žmonės (vos 16 proc.), tiesa, net 39 proc. jų pasakė, kad nedirba ir klausimas jiems neaktualus:

Jeigu žvelgtume per išsilavinimo pjūvį, smarkų palaikymą keturių dienų darbo savaitei rodo pradinį/nebaigtą pradinį, vidurinį arba profesinį/aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai (daugiau kaip 60 proc.), tuo metu aukštąjį/nebaigtą aukštąjį turintieji vertina sumanymą prasčiau – palaiko 49 proc., tai yra, mažiau nei pusė, o neigiamai iniciatyvą mato 21 proc. atsakiusiųjų.

Beje, analizuojant atsakymus per profesinės veiklos prizmę, matyti, kad aukščiausio arba vidutinio lygio vadovai 4 dienų darbo savaitę dažniau už kitus linkę vertinti neigiamai (28 proc.), kita vertus, šiame segmente vis tiek 51 proc. respondentų pritartų trumpesnei darbo savaitei.

Dar entuziastingiau situaciją mato darbininkai – 66 proc. jų pritartų pokyčiams. Vis dėlto patys palankiausi tokioms reformoms būtų studentai – 78 proc. pasisakytų už ir vos 9 proc. – prieš. Pensininkai, atvirkščiai: tik 12 proc. būtų už, o 25 proc. prieš.

Galiausiai, vertinant pajamų požiūriu, labiausiai trumpesnę darbo savaitę palaikytų pačių mažiausių pajamų gavėjai (62 proc.):

Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad dalies jaunimo lūkesčiai dėl trumpesnės darbo savaitės nėra naudingi patiems jaunuoliams.

„Gal nėra labai gera tendencija. Nes yra metas, kada tu turi investuoti daugiau laiko į savo profesinę karjerą, kad pasiektum vienų ar kitų rezultatų“, – „Delfi“ sako banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.

Pasak jo, toks jaunimo požiūris gali sukurti ir įtampą darbo rinkai.

„Taip, spaudimas yra didžiulis, nes jaunimas nori ne tik daugiau laisvalaikio, bet ir gerokai didesnių pajamų. Lietuvoje daugiausiai uždirbantys asmenys yra tarp 30–40 metų, praktiškai jokioje kitoje Vakarų Europos šalyje nėra tokių dalykų. Tai lūkesčiai dideli, bet tuos atlyginimus reikia uždirbti“, – sako „Luminor“ ekonomistas.

Jo vertinimu, būtent jaunimas turi galimybę dirbti daugiau, nors tai nereiškia, kad reikia aukoti laisvalaikį: išnaudojant savaitgalius ir atostogas esą galima rasti pusiausvyrą su darbu. Poreikis turėti daugiau laiko esą labiau jaučiamas jau sukūrus šeimą.

„Nežinau, ar galime daryti išvadas iš vienos apklausos, bet manau, kad jaunimas turėtų būti labiau nusiteikęs padirbėti savo ir Tėvynės labui. Nes vis tiek – daug laisvalaikio turėjo ne taip seniai: kai mokosi, studijuoja, tai yra daug laisvalaikio, lankstumo“, – sako ekonomistas.

Su mažesniu atlyginimu nesutiktų

Dar vienas apklausos klausimas buvo „Ar sutiktumėte dėl to gauti mažesnę algą?“. Vos 5 proc. respondentų atsakė, kad taip, dar 13 proc. pasirinko variantą „greičiau taip“. Vis dėlto trys iš keturių apklaustųjų nepritaria arba linkę nepritarti mažesniam atlygiui, sutrumpėjus darbo savaitei: beveik pusė (47,7 proc.) apklausos dalyvių tarė griežtą „ne“ ir dar 29 proc. – „greičiau ne“.

Šįkart matome didelę disproporciją vyrų ir moterų atsakymuose: vos 1 proc. moterų pasiryžusios dirbti už mažesnę algą keturių dienų darbo savaitėje, o vyrų – 9 proc. Ties kitais variantais abiejų lyčių atsakymai išsilygina.

Vertinant amžiaus grupes, 18–24 metų jaunuoliai yra vieni iš mažiausiai palaikančių atlyginimo mažinimą (su tuo tvirtai sutiktų vos 4 proc.). Net 42 proc. šios grupės respondentų pasirinko „greičiau ne“ ir dar 39 proc. – griežtą „ne“. Taigi, 81 proc. jauniausiųjų respondentų nepritaria arba linkę nepritarti algų karpymui – tai yra didžiausias rezultatas amžiaus grupėse.

Profesinės veiklos požiūriu išsiskyrė ūkininkai, kurių 42 proc. sutiktų gauti mažesnį atlyginimą (kita vertus, 31 proc. griežtai pasisako prieš, o dar 29 proc. – nelinkę pritarti). O štai tarp aukščiausio arba vidutinio lygio vadovų net ketvirtadalis algų mažėjimui atsakė „greičiau taip“. Vis dėlto pastaroji grupė gan nepalankiai žiūri į darbo užmokesčio mažinimą:

Ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad žmonių noras išlaikyti algų lygį yra suprantamas, tačiau iš karto kelia produktyvumo klausimą. Todėl mainais į darbo grafiko lankstumą įmonės vis tiek tikisi, kad tai atsipirks viena ar kita forma, pavyzdžiui, rezultatyvumu.

„Visiškai natūralu, kad žmonės nenori mažesnių pajamų. Todėl diskusijos apie lankstumą atsiremia į efektyvumo ir darbuotojų įsitraukimo klausimą.

Ir įmonės labiau naudoja šią politiką – trumpesnio darbo laiko arba vienos kitos papildomos dienos – mainais į didesnį darbuotojų lojalumą, didesnį efektyvumą, tiesiog bendrą pasitenkinimą“, – kalbėjo ekspertas.

Pasak jo, niekam nebūtų naudinga, jeigu trumpesnės darbo savaitės reguliavimas būtų „iš viršaus nuleistas“ politinis sprendimas, nes dalyje įmonių, esant mažesniam darbo rezultatui, neišvengiamai tektų mažinti ir atlyginimus.

„Dalis darbuotojų nenorėtų tokios situacijos, ypač turint omenyje, kad Lietuvoje darbo užmokesčiai dar mažesni negu Europos Sąjungos vidurkis“, – teigia ekspertas.

„Delfi“ apklausa atlikta internetu kovo 18–25 dienomis. Jos imtis – 953 respondentai, vyresni nei 18 metų, pagal amžių, lytį ir gyvenamosios vietovės dydį atitinkantys Lietuvos gyventojų pasiskirstymą. Paklaida: +/-3 proc. (su 95 proc. pasikliautinu intervalu).

Vis aktualesnė tema darbo rinkoje

Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad neretai pasitaiko: kuo valstybė labiau ekonomiškai pažengusi, tuo dirbamų valandų skaičius irgi mažesnis.

„O Lietuvoje, kadangi pajamų lygis yra šiek tiek mažesnis, tai jeigu ir būtų tokios iniciatyvos (dėl 4 dienų darbo savaitės – red.), mes tikrai neturėtume būti jose lyderiai: turėtume būtų sekėjai. Lyderiai turėtų būti Skandinavijos šalys, dalis jų formaliai yra įvedusios trumpesnę darbo savaitę“, – teigia ekonomistas.

Pasak jo, kai kuriose šalyse dirbama kaip tik daugiau valandų per savaitę, tad belieka nuspręsti, kokiu keliu pasuks Lietuva: „Galbūt kitą kartą svarbesnis yra kokybiškas poilsis, o ne kiek to poilsio yra“, siūlo pasvarstyti ekspertas.

Jo teigimu, vis dėlto Lietuvai, diskutuojant apie trumpesnę darbo savaitę, reikėtų palaukti bendro Europos Sąjungos sprendimo. Todėl tai yra daugiau vidutinio, netgi ilgesnio laikotarpio klausimas.

„Tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva, eksperimentuoti šiuo klausimu būtų rizikinga. Manau, kad reikėtų palikti didesnį lankstumą ir kiekviena įmonė, – pagal savo norus galimybes ir paskaičiavimus, kaip joms labiausiai apsimoka, – nuspręstų, kokiu keliu geriausia eiti“, – sako ekonomistas.

Užimtumo tarnyba antradienį skelbė, kad, remiantis jos apklausa, tik 8 proc. Lietuvos darbdavių šiuo metu pritartų trumpesnei darbo savaitei.

Apklausoje daugiau nei pusė (54 proc.) darbdavių teigė nepritariantys trumpesnės darbo savaitės idėjai. Daugiausia tokių – transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos ir žemės ūkio sektoriuose. Čia trumpesnei darbo savaitei nepritartų du trečdaliai darbdavių.

Daugiausia darbdavių, manančių, kad trumpesnė darbo savaitė padėtų lengviau pritraukti talentų, – finansinės ir draudimo, elektros, dujų ir garo tiekimo, viešojo valdymo bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose.

Kasmetinis tarnybos darbdavių nuomonės tyrimas vyko 2023 metų spalio–lapkričio mėnesiais. Jo metu apklausta 2,5 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 158,5 tūkst. darbuotojų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kovą skelbė sulaukianti nemažai darbdavių klausimų, kaip reikėtų organizuoti darbą įvedus keturių darbo dienų savaitę.

„Teisės aktai ir dabar numato galimybę paskirstyti darbo laiko normą taip, kad ji būtų įvykdoma ne per penkias, o per keturias darbo dienas.

Pavyzdžiui, pasirinkusios individualaus darbo laiko režimo taikymą, šalys galėtų susitarti dėl keturių darbo dienų savaitės modelio, dirbant kasdien ne po aštuonias, o po dešimt valandų, kai dirbamas visas darbo laikas“, – pranešime sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Pasak jo, inspekcija vis dažniau sulaukia darbdavių klausimų, pavyzdžiui, dėl galimybės nustatyti keturių darbo dienų savaitę ir sumažinti darbuotojo darbo laiko normą, tačiau jam priklausantį darbo užmokestį palikti tokį patį.

VDI pabrėžia, kad darbo santykių šalys turi teisę susitarti dirbti ne 40 valandų, o tik 32 valandas per savaitę, atitinkamai už šią darbo laiko normą sulygstant pageidaujamą darbo užmokestį. Vis dėlto toks darbo laiko normos ir darbo užmokesčio pakeitimas galimas tik darbuotojui raštiškai sutikus.

O ką manote jūs? Norite išsakyti savo nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu [e-mail].