DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" spalio mėnesį apklausė Lietuvos gyventojus, ką jie mano apie draudimą didiesiems prekybos tinklams dirbti sekmadienį ir apie tai, kaip tai paveiktų kainas.

Draudimui daugiau pritartų kaimų gyventojai

Apklaustiesiems buvo užduotas klausimas „Ar pritartumėte, kad sekmadieniais didieji prekybos tinklai nedirbtų, tačiau būtų leidžiama dirbti mažoms parduotuvėms?“. Didžioji dalis respondentų atsakė, kad nepritartų – 42,4 proc. Tokiai nuostatai pritartų 27,1 proc. apklaustųjų. Tai dažniausiai moterys, 26–45 m., rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Dar 15,3 proc. nurodė, kad sekmadieniais turėtų nedirbti visos parduotuvės.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas tokius rezultatus aiškina tuo, kad neretai mažesniuose miesteliuose nėra didžiųjų prekybos tinklų, tad tokių vietovių gyventojams nesvarbu, dirba sekmadieniais didieji prekybos tinklai ar ne. Taip pat gali būti, kad dalis apklaustųjų solidarizuojasi su smulkiaisiais prekybininkais.

Tadas Povilauskas

„Jeigu miestelyje koks 2000 žmonių, ten didžiojo prekybos tinklo ir nerasi. Kai jų apskritai nėra, nėra sunku pasakyti, kad drauskite. Tai vienas variantas. Kitas – šiek tiek didesniuose miesteliuose nuo 2 iki 20 tūkst. gyventojų, kur yra didžiųjų prekybos tinklų, gali būti, kad ten žmonės pasisako už darbo laiko ribojimą, nes yra nepatenkinti, kad didieji pasiglemžę smulkiuosius. Pavyzdžiui, kokiame Pakruojyje miestelio viduryje pagrindinės parduotuvės yra prekybos tinklų, jie praktiškai paėmę visą rinką ir smulkiesiems tikrai skauda.

O dideliuose miestuose žmonės įpratę sekmadieniais apsipirkti. Apskritai Vilniuje ta mažoji prekyba turbūt likusi tik turguose, ar labiau specializuotose parduotuvėse. Kai mažųjų parduotuvių nelabai mato Vilniuje, tada aktualu tampa, kad prekybos tinklai dirbtų sekmadieniais.

Dar viena priežasčių, kodėl nepriklausomai nuo vietovės palaikomas sprendimas, tai noras leisti žmonėms, kurie dirba didžiuosiuose prekybos tinkluose, pailsėti“, – pagrindines priežastis aiškino ekonomistas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPIA) vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas nurodo, kad anksčiau jų užsakymu atlikta apklausa taip pat rodė panašius duomenis – draudimui pritarė apie ketvirtadalis apklaustųjų.

„Mūsų apklausa parodė, kad absoliučiai didžioji dalis didžiųjų miestų gyventojų, dirbančiųjų tokių ribojimų nepalaikytų, nes prarastų galimybę savo laisvu laiku apsipirkti. Daliai iš jų sekmadienis yra apsipirkimo diena.

Regionams ir bedarbiams bei pensininkams, kurie ir taip bet kada gali pasirinkti apsipirkimo laiką, nėra problemos ir tai akivaizdu. Bet tyrimai atsako į klausimą, kad vis dėlto didžioji dalis nepritartų“, – teigė L. Vilimas.

L. Vilimas prideda, kad jei valdžia nuspręstų taikyti tokį draudimą, tada LPIA laikytųsi pozicijos, kad sekmadieniais turėtų nedirbti nė viena mažmeninės prekybos vieta. Tačiau, anot jo, nors svarbi ir visuomenės nuomonė, svarbūs yra ir kiti – finansiniai aspektai, pavyzdžiui, kainos.

Pasidalino į dvi puses: kaip keistųsi kainos?

Apklaustųjų taip pat teirautasi, kaip jie mano, ar uždraudus prekybos centrų darbą sekmadieniais kainos padidėtų? Atsakymai pasiskirstė gana tolygiai: į taip pusę linksta 46 proc. apklaustųjų (taip – 15,8 proc. ir greičiau taip – 30,2 proc.), į ne pusę linksta 43,4 proc. (ne – 23,9 proc., greičiau ne – 19,5 proc.). 10,6 proc. apklaustųjų nurodė, kad neturi nuomonės.

Nuostatos, kad tokiu atveju kainos padidėtų, dažniau laikosi moterys, 46–55 m., žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų atstovai.

Pasak ekonomisto T. Povilausko, nenuostabu, kad yra toks pasidalinimas į dvi stovyklas, nes tai – labai subjektyvūs vertinimai. Jo teigimu, neutralus variantas mažiausiai galimas, o didesnė tikimybė, kad kainos didėtų.

„Toks retorinis klausimas būtų, o kodėl kainos turėtų mažėti? Jeigu didieji nedirba sekmadieniais, o kodėl mažieji turėtų mažinti kainas? Manau, kad atsakymas yra, jog kainos tikrai nemažės. Net yra didesnė tikimybė, kad didėtų, nes prekybos tinklams tai nėra patogu dėl šviežios produkcijos ir panašių kaštų, o smulkusis verslas, manau, naudotųsi ta proga, kad sekmadienį mažiau alternatyvų yra. Gali būti, kad neturės didelės įtakos kainoms. Tačiau jei neturės įtakos, tai kam tada reikia tokių pokyčių? Kai klausiama, kaip keisis kainos tai žmogus sakys ką jis galvoja, tai subjektyvus vertinimas“, – teigia ekonomistas.

L. Vilimo teigimu, kainos pokyčius turėtų vertinti ekonomistai ir atitinkamos srities žinovai, o žmonių nuomonė yra grįsta emocijomis.

Laurynas Vilimas

„Žmonių nuomonė, jei ne specialistų, yra grįsta emocijomis, ji nėra grįsta žiniomis. Mes kaip specialistai, ekspertai savo srities galime sakyti, kad prielaidos kainoms didėti yra. Kai pardavimo pajamos mažėja, o kaštai išlieka, prielaidų yra kainoms tik didėti. Ir čia žmonių nuomonė tiesiog parodo emocinį foną. Reikėtų užduoti klausimą, ar sutiktumėte riboti sekmadienius, jei kainos didės dėl tokio sprendimo. Tada būtų aiškus atsakymas, nes žmonių klausti, kaip manot didės ar ne, manau, yra neteisinga“, – teigia L. Vilimas.

LPIA vykdantysis direktorius kategoriškai nestoja į vieną ar kitą pusę. Tačiau jis teigia, kad dėl tokio sprendimo atsiranda didesnė prielaida, kad kainos didėtų. O jei ir nepadidėtų, žmonėms vis tiek galėtų atrodyti, kad išleidžia daugiau, nes tektų apsipirkti brangesnėse parduotuvėse.

„Reikia suprasti tokį paprastą dalyką – uždraudus žmonėms apsipirkti tam tikrą dieną didžiuosiuose prekybos tinkluose, kurie visada buvo pigesnė alternatyva mažesniems prekybininkams, nes masto ekonomika taip veikia, kad jie turi ir gali parduoti pigiau prekes, teorinės paskatos kainoms didėti tikrai yra didesnės: tu prarasi dalį pardavimų per tas kelias dienas, o tavo fiksuoti kaštai nesikeičia, yra spaudimas išlaikyti tą patį pelningumo lygį ir dėl to didinti kainas.

Yra kitas dalykas, jei konkurencija taip stipriai sužaistų, kad tos kainos prekybos tinkluose dėl to visiškai nedidėtų, tai žmonės, kurie tomis dienomis pirktų kitur, pavyzdžiui, degalinėse, kur ženkliai brangiau, jų pirkinių krepšelio kaina padidėtų ne dėl to, kad prekybininkai kainas padidintų, bet dėl to, kad jie pirktų brangesnėje alternatyvoje“, – aiškina L. Vilimas.

Jo teigimu, tai jau įvyko Lenkijoje.

„Apie 10–20 proc. išaugo pardavimai Lenkijoje degalinėse. Degalinės net pradėjo prekiauti šaldytais mėsos ir žuvies produktais, daržovėmis, buitine chemija ir pan. Ten kainos ir šiai dienai skiriasi 20–40 proc. nuo to kas yra ten prekybos tinkluose. Per tokį būdą, mums kaip pirkėjams pabrangsta produktai“, – teigia LPIA vadovas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2018 metų spalio 16–30 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (263)