„Įprasta, kad bet kurios krizės akivaizdoje darbuotojai ima labiau branginti savo darbo vietas, nes sunkumus patiriančios įmonės, siekdamos išlikti, jas mažina, nekuria naujų. Tačiau pernai kilusi pandemijos sukelta krizė, laimei, Lietuvoje kol kas stipriau nepasireiškė, – sako CVMarket.lt marketingo direktorė Raimonda Tatarėlytė, – Kaip rodo mūsų atlikta 1066-ių portalo CVMarket.lt lankytojų apklausa, lietuviai 2020-aisiais nesilaikė įsikibę savo turimos darbo vietos – ieškojo ir rado naujus darbus, tačiau taipogi kaip ir ankstesniais metais skundėsi darbdavių spaudimu išeiti iš darbo „savo noru“.
Lojalumas pralaimi?
Į klausimą, ar 2020 m. keitė darbą, tik 22,5 proc. atsakė ir toliau esantys ištikimi savo senai darbovietei. Tačiau daugiau kaip trečdalis (33,8 proc.) dirbančiųjų net ir Lietuvos verslą kaustant pandemijai ir jau antram karantinui ir toliau dairosi naujo, patrauklesnio darbo.
COVID-19 kaip priežastį, kodėl paliko darbą, nurodė 12,8 proc. respondentų. Tiesa, 8,2 proc. visų atsakiusių buvo darbdavio „paprašyti“ ar priversti „savo noru“ palikti darbą, nes šis nukentėjo nuo pandemijos. Savo iniciatyva užvėrė nuo COVID-19 nukentėjusios darbovietės duris 4,6 proc. respondentų. Dėl nepakenčiamų sąlygų išėjo dar 4,3 proc., 5,4 proc. sprendimo išeiti priežastimi tapo nepatinkantis vadovas, bendradarbiai ar santykiai su jais.
Buvo ir tokių, kuriuos darbdavys taipogi „paprašė“ ar paspaudė palikti darbą, nors darbovietė nenukentėjo nuo pandemijos. Apie tai informavo 7,4 proc. respondentų.
Ištraukė laimingą bilietą
Teigiamas darbo keitimo priežastis minėjo 13,8 proc. apklaustųjų. 8 proc. pasidžiaugė, kad paliko senąjį darbą, nes rado geresnį, 5,8 proc. turėjo ieškotis naujos darbovietės, nes pasikeitė šeimyninės aplinkybės, gyvenamoji vieta ar tai lėmė kitos priežastys.
Įdomu, kad pandemijos metais geresnį darbą radusių buvo daugiau tarp vyrų ir tarp tų respondentų, kuriems mažiau nei trisdešimt metų. Tačiau įdomu, jog tarp pareiškusių, kad jau kuris laikas ieško naujo darbo, moterų buvo gerokai daugiau nei vyrų. Besidairančių geresnio darbo daugiau buvo ir tarp tų, kam trisdešimt ar mažiau metų. Bet tai neatrodo keista, nes jauniems darbuotojams tradiciškai būdingas didesnis mobilumas ir mažesnis lojalumas esamai darbovietei.
„COVID-19 noru“
„Tų, kas sutiko su darbdavio pasiūlymu išeiti „savo noru“, nes darbovietė nukentėjo nuo viruso, tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų, tiek abiejose amžiaus grupėse buvo maždaug vienodai. O priverstų išeiti „savo noru“ dėl kitų nei COVID-19 priežasčių suskaičiavome daugiau tarp vyrų ir tarp tų, kam daugiau nei trisdešimt,“ – dėsto CVMarket.lt atstovė.
Natūralu, kad daugiau darbą palikusių dėl šeimyninių aplinkybių ar persikėlimo gyventi kitur buvo tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių. Be to, šioje amžiaus kategorijoje buvo daugiau ir tų, kas darbą keitė dėl nepatikusio vadovo, kolegų ar santykių su jais. Tačiau kiek netikėta, kad dėl šeimyninių santykių ar gyvenamosios vietos pasikeitimo darbą paliko kiek daugiau vyrų (6,5 proc.) nei moterų (5,6 proc.).
