Kaip teigė „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovas Vaidotas Gurskas, priežastys, dėl kurių būtent Lietuvoje naujų automobilių yra nuperkama daugiau, negu kitose Baltijos šalyse, yra elementarios ir labai aiškiai suprantamos.
„Mes tiesiog esame didžiausia šalis tarp kaimynių ir čia galime truputį kitu kampu pažiūrėti į šią statistiką.
Iš tiesų, mūsų ekonomika beveik dvigubai didesnė nei Estijos, tačiau automobilių naujų nuperkame tik 1,5 karto daugiau. Taigi, jeigu įvedame truputėlį daugiau detalių į visą šitą kontekstą – nesame lyderiaujanti šalis pagal naujų automobilių registracijas“, – teigė V. Gurskas.
Pasak pašnekovo, jeigu į šią statistiką žvelgtume kiek kitaip ir atidžiau pažvelgtume į gyventojų skaičių, pamatytume, kad esame kone lygūs su kaimynais latviais.
„Liktume antri arba treti, kartu su latviais. Estija, šiuo atveju, lyderiauja“, – teigė jis.
Perka lizingu
Kaip pastebėjo V. Gurskas, statistika rodo, kad dažniausiai naujus automobilius lietuviai įsigyja būtent pirkdami lizingu.
„Kaip pasirinkimas, dominuoja lizingas. Priežastys – joms turbūt įtaką padarė aplinkybės.
Pastaruoju metu lizingas buvo naudojamas 58 procentus iš visų naujų automobilių sandorių, tuo tarpu, kaip pavyzdys, Estija, kuri stabiliai naudoja lizingą – ten tie sandoriai siekia apie 80 procentų ir jų beveik neįtakoja net Europos Centrinio Banko padidintos palūkanos, kurios lemia galutinę palūkanų normą, kuri šiuo metu yra tikrai didesnė, negu buvo prieš 2 metus“, – teigė pašnekovas.
Taigi, pasak V. Gurskio, lizingas – vis dar populiarus lietuvių pasirinkimas, tačiau ir jo populiarumas yra ženkliai sumažėjęs.
„Jis sumažėjo nuo beveik 70-ties procentų, kas buvo 2 metai atgal“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, galima sakyti, kad lietuviai išsigando aukštų palūkanų, tačiau šioje vietoje išryškėja ir tam tikras pavojus.
„Dabar yra tokios dvi pagrindinės tendencijos: viena, kad vis daugiau grynųjų atsiranda, reiškiasi, naudoja santaupas arba apyvartinį kapitalą, jeigu kalbame apie verslus.
Galbūt tai nėra pats geriausias sprendimas ir, jeigu tai yra paskutinės santaupos – tikrai nerekomenduotumėme jų naudoti automobilių įsigijimui. Yra alternatyvų, kad ir ta pati taupomoji sąskaita, kuri leidžia uždirbti beveik tas pačias Europos Centrinio Banko taikomas palūkanas ir turėti tam tikrą pagalvę juodai dienai“, – atkreipė dėmesį V. Gurskas.
Jis palietė ir antrąją pastebimą tendenciją.
„Tas kitas kampas, kurį verta paminėti, yra tai, kad yra automobilių tiek gamintojai, tiek importuotojai, tiek gavėjai, kurie tikrai ieško galimybių, kaip kartu su lizingo bendrovėmis prisidėti ir palengvinti tą įsigijimo naštą pirkėjams, ir su lengvatinėmis sąlygomis fiksuoja palūkanas ar visam laikui, ar kažkokiam trumpam laikotarpiui, nes jau matome aiškią tendenciją, kad palūkanos artimiausiu metu turėtų mažėti“, – teigė pašnekovas.
Atskleidė automobilių kainas ir populiariausius pasirinkimus
V. Gurskas atskleidė, už kokias sumas lietuviai perka naujus automobilius.
„Lietuvių įsigijimas automobilis kainuoja netoli 40 tūkstančių eurų, bet įdomu, kad, pažiūrėjus vidutinę lizingo statistiką, tai vidutinė suma jau išauga iki 47 tūkstančių.
Tai reiškia, kad turbūt galima sakyti, kad savais pinigais, visgi, perka pigesnius automobilius tiek gyventojai, tiek verslas“, – teigė jis.
Pašnekovas taip pat pasakė, kokias automobilių markes dažniausiai renkasi Lietuvos gyventojai.
„Lietuviai yra ištikimi, tad trys dominuojantys pardavėjai yra „Toyota“, „Volkswagen“ ir „Škoda“. Jie kažkiek keičiasi pozicijomis, bet, iš tikrųjų, išlieka jau daugelį metų tose lyderiaujančiose pozicijose. Beje, labai panaši statistika yra Latvijoje ir Estijoje“, – teigė V. Gurskas.
Be to, kaip pastebėjo pašnekovas, kaimynai už naujus automobilius moka taip pat labai panašiai.
„Lietuviai ir estai – labai palyginamos, beveik idealiai tokios pat sumos, o tuo tarpu Latvijoje – beveik 8 tūkstančiais pigesni automobiliai vidutiniškai yra perkami. Galima daryti išvadą, kad Latvija perka šiek tiek pigesnius automobilius“, – tvirtino pašnekovas.
Pasidalijo vertingais patarimais
Anksčiau buvo laikomasi taisyklės, kad įsigyjamas automobilis neturėtų kainuoti daugiau, nei suma, gaunama sudėjus pusės metų žmogaus darbo atlyginimą. V. Gurskas pasakė, kokiomis taisyklėmis rekomenduojama remtis dabar.
„Iš tiesų, pusės metų santaupos – yra tokia taisyklė, kad neturėtų to viršyti, jeigu kalbame apie gyventojų profilį.
Čia yra labai paprastas paskaičiavimas, bet, jeigu yra minčių pasitikrinti, tai esame tikrai pasiruošę padėti ir paskaičiuoti, nes tikrai dabar yra taikomos pakankamai griežtos skolinimo taisyklės, nuostatai, tad tų reguliacijų šioje vietoje tikrai pakanka, kad nebūtų per daug skolų prisiimta iš gyventojų pusės“, – atkreipė dėmesį jis.
Tiesa, pašnekovas pridūrė, kad lietuviai automobilius renkasi gana sąmoningai.
„Beveik atitinka atlyginimų pokyčius dinamika, bet, kad pusės metų atlyginimą viršija – dažnu atveju, taip. Bet tai tikrai nėra reikšmingai didesnės sumos“, – teigė V. Gurskas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
