Dar neatostogaujantys ir tą daryti tik ketinantys vilniečiai laidoje „Delfi rytas“ atskleidė savo vasaros planus. Šią vasarą jau atostogavusi ir tai dar kartą daryti ketinanti mergina dalijosi, jog savo atostogoms ji pasirinko Nidą bei Taliną.
„Lietuva irgi labai graži ir pas tėvus labai faina grįžti į kaimuką“, – teigė ji.
„Dar tik ketinu. Skrisime su šeima į Austriją, pažiūrėti Vienos įspūdingų grožių“, – teigė gatvėje kalbintas vyras.
Jis teigė, jog atostogauti į užsienį jų šeima vyksta ne kiekvienais metais.
„Stengiamės planuoti bent vieną kartą kas tris metus. Paskutines vasaras praleidome būtent Lietuvoje“, – dalijosi jis.
Manančių, kad vasaros atostogas praleisti gera ir Lietuvoje – nemažai.
„Aš manau, kad vasarą tikrai yra geriausia pasilikti Lietuvoj, o paplanuoti keliones kažkur kitur galima rudenį, žiemą“, – teigė moteris.
„Vasarą ir Lietuvoje geras oras“, – mintimis dalijosi vyras.
Net du iš trijų „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktame tyrime apklaustų lietuvių nurodė, jog pagrindines savo metų atostogas jie praleidžia Lietuvoje. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė N. Sutkaitytė teigė, kad šiais metais tokių lietuvių skaičius yra sumažėjęs.
„Šiais metais pastebime, kad šiek tiek tas pasirinkimas Lietuvos laisvalaikiui ar atostogoms yra šiek tiek kritęs, sumažėjęs. Turime tikrai laisvą valią keliauti į užsienio šalis, tai jaučiame, kad tų kasmetinių atostogų praleidimas Lietuvoje yra kiek mažesnis ir daugiau žmonės renkasi keliauti į užsienį“, – situaciją komentavo ji.
Lietuvoje lietuviai keliauja savaitgaliais
„Lietuvos pasirinkimas tarp Lietuvos gyventojų, dažniausiai, yra paprastoms savaitgalio kelionėms. Toliau seka vienadienės kelionės, be abejo, dėl suprantamų priežasčių – Lietuva yra labai kompaktiška, tikrai nedideli atstumai, tikrai paprasta susiplanuoti ir, greičiausiai, dėl to žmonės renkasi nuo taško A iki taško B nukeliauti per vieną dieną“, – dalijosi N. Sutkaitytė.
Anot jos, toliau seka 3-5 naktų atostogos, o rečiausiai lietuviai renkasi Lietuvoje praleisti savo kasmetines atostogas.
N. Sutkaitytė atskleidė, kokios keliavimo kryptys yra populiariausios Lietuvoje.
„Jeigu kalbėtume apskritai, ką renkasi, tai čia tikrai labai nenustebinsiu – jau kelinti metai iš eilės mes mėgstame gamtą. Mes turime tą gamtą ir ramus poilsis gamtoje, gamtos objektų lankymas – tikrai yra numeris vienas pasirinkimas. Taip pat kiekvieną kelionę lydi ir gastronominės patirtys, tai sekantis punktas būtų gastronominis turizmas“, – teigė N. Sutkaitytė.
Jos teigimu, daug žmonių keliauja po Lietuvą norėdami paragauti regioninės virtuvės patiekalų, pažinti kultūrinį paveldą.
„Taip pat yra dalis lietuvių, kurie išbando tuos kitokius skonius – ar tai neįprastas šaltibarščių interpretacijas ragauja, ar tai ledus su įvairiais skoniais, ar cepelinus. Be abejo, pastebime, kad kultūrinių turizmo objektų lankymas taip pat šiemet yra labiau populiaresnis, ypatingai, kai renkasi tas ilgesnes atostogas“, – dalijosi vietinio turizmo ekspertė.
Lietuvos pajūris – ar jis dar išlaiko populiarumą?
Anot N. Sutkaitytės, Klaipėdos apskritis vis dar yra vienas pagrindinių variantų, kurį renkasi atostogas planuojantys lietuviai.
„Be abejo, pagrindinis miestas yra Palanga. Nors šiais metais šiek tiek jaučiame, kad Palangos tas kritimas yra keliais procentiniais punktais, bet Palanga yra tas vienas numeris, kuris yra pasirinkimas tarp keliautojų“, – teigė ji.
Anot vietinio turizmo ekspertės, planuodami vienadienes atostogas, Lietuvos keliautojai renkasi gamtos objektus didžiuosiuose miestuose: Vilnių, Kauną ar Klaipėdą.
„Toms ilgesnėms, kasmetinėms atostogoms lietuviai daugiau apsistoja sveikatinimosi paslaugomis garsėjančiuose kurortuose: Druskininkai, Birštonas“, – teigė ji.
Dauguma lietuvių renkasi keliavimą automobiliu
Atliktame tyrime minima ir tai, kokiomis transporto priemonėmis lietuviai vyksta atostogauti. Anot N. Sutkaitytės, net devyni iš dešimties lietuvių renkasi keliauti automobiliu, tačiau vis dažniau lietuviai linksta ir prie ekologiškų keliavimo būdų.
„Tikrai nemažėja ir ekologiškos kelionės, jos nuolatos įgauna tą savo pagreitį. Tikrai mes pakankamai žiūrime tvariai į Lietuvą ir, ypatingai aktyvuoju sezonu, keliaujame tiek dviračiais, tiek paspirtukais, be abejo, ir traukiniais“, – teigė ji.
Dėl ko atostogų metu piktinasi lietuviai?
Pastebima, kad lietuviai yra linkę piktintis dėl pačių įvairiausių dalykų ir vienas jų yra atostogos. Anot N. Sutkaitytės, dažniausiai lietuviai piktinasi dėl atostogų kainų, tačiau šalia to atsiranda ir kitų pyktį keliančių problemų.
„Jie pradeda lyginti užsienio ir lietuvių kainos, ir kokybės santykius, pati infrastruktūra irgi ne visada tenkina lietuvius, tai aš galėčiau išskirti čia tą viešųjų tualetų stoką, kuri nuolatos, jau eilę metų kartojama ir kai kur ženklinimo kai kurios problemos, nesutvarkytų kelių“, – pasakojo vietinio turizmo ekspertė.
Anot jos, lietuviams trūksta ir pramogų.
„Dar vienas segmentas iš keliaujančių lietuvių yra šeimos, ypatingai tos, kurios keliauja su mažesniais vaikučiais, iki septynerių metų, tai būtent jos išskiria tą tokį užsiėmimų, pramogų mažesnį pasirinkimą“, – dalijosi N. Sutkaitytė.
Vietos, kurias privalome aplankyti šią vasarą
Laidoje „Delfi rytas“ N. Sutkaitytė įvardijo ir kryptis, kurias rekomenduotų lietuviams šiais metais.
„Mes visada stengiamės kviesti į Kuršių Neriją. Ji nuolat pilna tiek Lietuvos, tiek užsienio turistų. Tikrai žinau dėl ko – graži, išpuoselėta. Turime kitame krante labai gražų pamario kraštą su Dreverna, nuostabiu kompleksu, tai yra Drevernos kempingu: tiek atviri baseinai lauko, tiek uždari, tiek restoranai, tiek pasiplaukiojimai, tiek įvairios ekskursijos“, – dalijosi ji.
Anot pašnekovės, vertėtų aplankyti ir modernųjį jėgos aitvarų kaitavimo klubą – Švencelę, kuriame galima apsigyventi ir su nakvyne.
„Taip pat Minija, Rusnė, ta pati Šilutė – tikrai turi ką pasiūlyti. Aš manau, kad šitas kraštas, jo dar viena dalis tikrai yra neatrasta ir tikrai labai kviesčiau jį ištyrinėti“, – teigė N. Sutkaitytė.
Kokį biudžetą lietuviai skiria vasaros atostogoms?
Gatvėje kalbinti vilniečiai teigė, jog jų atostogoms išleidžiamos sumos nėra pastovios. Jie taip pat tikino, per atostogas sau leidžiantys atsipalaiduoti labiau nei įprastai.
„Priklauso, tikriausiai, nuo derliaus, taip sakant. Jeigu metai buvo geri, tai tuomet kažkas daugiau lieka ir atostogom“, – teigė į Austriją su šeima keliauti besiruošiantis vyras.
„Gal koks 1000 eurų išeis“, – teigė atostogas Lietuvoje prie jūros ketinanti praleisti moteris.
Bankas „Revolut“ atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad šiais metais lietuviai savaitės atostogoms skiria nuo 500 iki 1000 eurų vienam asmeniui. Anot Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, tai yra suma, kurią išleidžia statistinis lietuvis ir už ją gauna beveik viską, kas reikalinga atostogoms.
„Jeigu keliautojas perka iš anksto, tai, natūralu, kad jis gali įsigyti žymiai prabangesnį kelionės paketą nei pirktų paskutinę minutę. Ką jis gali gauti? Jis gauna, dažniausiai, skrydį, keturių žvaigždučių viešbutį ir, priklausomai nuo šalies, pilnas maitinimas arba pusryčiai ir vakarienė. Į tą kainą, dažniausiai, neįeina automobilio nuoma ar ekskursijų vietos. Tai yra papildomos išlaidos“, – teigė ji.
Poilsiautojų keliavimo įpročiai
Anot Ž. Gavelienės, galima pastebėti, kad tie žmonės, kurie per metus atostogauja ne vieną kartą – atostogauja tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje.
„Dažnu atveju, Lietuvoje tai yra arba savaitgalis, arba prailgintas savaitgalis, pavasarį, rudenį, tačiau vasaros ir žiemos atostogoms, jeigu atostogauja du kartus per metus, renkasi užsienio šalis ir ilgesnes atostogas. Jeigu žmonės važiuoja į vieną kelionę, tai, dažnu atveju, kelionės trukmė būna daugiau nei 10 dienų ir stengiamasi pažinti didesnę dalį šalies“, – teigė ji.
Praėjusiais metais išvykstamojo turizmo srautai pasaulyje augo 60 procentų, tačiau dar nebuvo pasiekė prieš pandemiją buvusio lygio. Anot Ž. Gavelienės, šiais metais to lygio pasaulyje taip pat nepasieksime.
„Jeigu mes paimtume visą pasaulį, tai tikrai dar nepasieks, nes yra tokie regionai kaip Lietuva, kaip Baltijos šalys, kurios, šiuo metu, tikrai negrįžo į prieš pandeminį lygį. Bendrai, pasaulinių kelionių mastu, „American Express“ sako, kad kelionių lygis grįžo į 80 procentų“, – aiškino ji.
Anot Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės, lietuvių keliavimo galimybės skiriasi nuo kitų Europos šalių gyventojų.
„Mes tikrai neturime tiek daug tiesioginių skrydžių, kiek jų turi Vokietijos gyventojai ar Suomijos gyventojai. Tačiau, jeigu tik atsiranda patogus skrydis, kuriame galima nusipirkti patogias atostogas ir, jeigu tai yra vežėjas, kelionių organizatorius, tai tikrai matome, kad populiarumo nestinga ir lietuviai yra linkę išbandyti visas įmanomas naujas kryptis“, – teigė Ž. Gavelienė.
