„Ateinam ir ieškom nuolaidų, kad ir ledams. Viskam. Pensininkams iš viso aktualu“, – dalinosi apsipirkinėjusi moteris.
Ieškodami geriausių kainų žmonės vaikšto po skirtingus prekybos centrus. Į parduotuvę – kaip į darbą.
„Tai aišku, kai nedirbi tai ir vaikštai“, – teigė moteris.
Ką labiausiai perka žmonės vasarą?
„Iki turbūt rugsėjo vidurio grilius yra pardavimuose numeris vienas“, – teigė „MAXIMA“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Pradedama pirkti ne grynos mėsos, o jau paruoštos arba tam tikros dalys, kurios tinka labiau šašlykams ar kepsniams“, – dalinosi „IKI“ atstovė Vaida Budrienė.
Lyginant su praeitais metais, kiaulienos kaina augo beveik 28 procentus, tad panašu, kad grilio sezonas nebus pigus.
Kainų stebėtojų teigimu, yra ir kuo pasidžiaugti.
„Visada šnekėdavau: blogai, blogai, blogai. Tai iš mūsų 52 prekių brangsta 37, bet pinga jau 15“, – dalinosi „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Labiausiai brangusi prekė – cukrus. Jis brango net 35 procentus per metus. Taip pat kilo virtos dešros, batono, vienos iš arbatų ir maltos kiaulienos kainos.
Atpigo – pigiausi makaronai, vienas iš sviestų, pigiausias jogurtas ir saulėgrąžų aliejus.
Tiesa, pingančias prekes pastebi ne visi.
„Netikiu, kad jie ten atpigino ką. Nieko nesimato“, – dalinosi moteris.
„Aš pastebėjau. „Coca-Cola“ dabar po 90 centų, agurkai pigūs pakankamai – po 2 eurus. Nebrangiau nei turguje tikrai“, – teigė vyras.
„Gegužė buvo pirmas mėnesis po, ko gero, daugiau nei metų laiko, kada, lyginant su praėjusiu mėnesiu, kainos smuktelėjo. Iš tiesų, lyginant su balandžiu, kainos smuko maždaug 0,12 procento. Mažai, bet vis tiek jau yra kryptis žemyn“, – teigė VU ekonomistas Algirdas Bartkus.
„Lyginant, sakykim, jau stambesnius periodus, kaip visi žmonės yra įpratę, tai gegužę lyginant su praėjusių metų geguže, na ne 20 procentų kainos išaugo, bet 10 procentų“, – aiškino jis.
Tačiau kainų sekliai sako, kad statistika yra viena, o vartotojas pigimą jaučia miglotai.
„Tie, kurie brangiau prekiauja ir prekiauja brangesnėm prekėm – tai šitų prekių kainos mažėja, bet pagrindinės masės vartojimo prekių, kaip pigiausio kefyro, toliau kainos auga. Statistiškai, tos brangesnės kainos sumažins tą procentą“, – teigė P. Čepkauskas.
Kad būtų aiškiau, specialistas pateikė konkretų pavyzdį.
„Du kefyrai. Vienas prekinio ženklo, kitas pats pigiausias. Pats pigiausias kefyras brango. Praeitais metais kainavo 0,73, dabar 0,83 centus kainuoja. 10 procentėlių nepilnai pabrango. Brangiausias kefyras kainavo 1,80 ir patapo 1,60 euro. Statistiškai sudėjus tuos du kefyrus, reiškia, kad tų kefyrų krepšelis ten sumažėjo, kaip ir pigo“, – dalinosi jis.
Apie kainų pokyčius mintimis pasidalino ir prekybos tinklų atstovės.
„Situacija būtų tokia, kad kainos yra panašios arba didesnės, tačiau mes kiekvieną savaitę toms vasarinėms prekėms siūlome akcijas ir bandome kompensuoti. Jeigu kalbame, sakykime, apie grilių, tai tikrai yra kiekvieną savaitę akcijos tiek šašlykui, tiek marinuotai mėsai, tiek dešrelėms“, – teigė „Maxima“ atstovė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Krenta pieno produktų, ilgalaikių pienų, pačių pienų, varškės tam tikrų prekės ženklų kainos, taip pat krenta duonos tiekimo kainos bei miltų ir aliejaus. Lentynos kainos priklauso nuo tiekimo kainų, tai kiek leidžiasi tiekimo kainos, tiek leidžiasi ir lentynos kainos. Taip pat taikome ir agresyvesnes akcijas“, – dalinosi „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
„Prekybininkai yra tie, kurie stengiasi tas kainas kažkaip spausti žemyn, nes ne jie tas kainas nustato. Kainas, visumoj, nustato gamintojas. Reiškiasi, prekybas gali atsisakyti tą prekę priimti“, – teigė VU ekonomistas A. Bartkus.
„Ant jų pyk, nepyk – čia yra toks verslas, tik dabar klausimas, kad jie prisižais kažkuriuo momentu, nes vartotojas tampa jautresnis toms kainoms“, – teigė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas P. Čepkauskas.
Pilnas LNK reportažas:
