Palangoje gyvenančiai verslininkei Stanislavai Krėžaitei mintis gaminti pagalvėles, čiužinius, šlepetes su gintarais kilo visai netikėtai.
„Važiavau į Rygą pasiimti draugo iš oro uosto. Įsijungiau šildomą sėdynę ir pasidėjau pagalvėlę su gintarais po nugara. Kol nuvažiavau iš Palangos iki Rygos nugaros skausmas, kurį jaučiau, praėjo. Supratau, kad šildomas gintaras veikia daug efektyviau“, - pasakojo UAB „Vilnis ir Baltijos gintarai“ vadovė.
Pasak palangiškės, po tokios patirties ji nusipirko šildomą čiužinį, pasiuvo lininį užvalkalą, kuriame prisiuvo smulkius gintarus su žieve. Moteris tiki, kad šildomas gintaras efektyviau perduoda savo savybes.
Spėja, kad yra nemėgstami farmacininkų
Su gintaru ir liaudyje žinomomis jo savybėmis S. Krėžaitė susipažino dar vaikystėje. Prie jūros augusi moteris nuo pat mažų dienų buvo prie jų pratinama ir visą gyvenimą dirbo su lietuviškuoju auksu.
Prieš trejus metus palangiškė nusprendė savo išradimą patentuoti. Patentas fizioterapiniui gaminiui su gintaro užpildu išduotas praėjusių metų gruodį.
Kol kas verslininkė gaminius gamina pati, tačiau jau yra kalbėjusi su viena siuvykla, kuri sutiktų pasiūti didesnį kiekį gaminių, jei staigiai išaugtų paklausa.
Savo gaminį ir technologiją S. Krėžaitė nusprendė patentuoti ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje bei Rytų rinkose. Šiuo metu kaip tik ir vyksta užsienio rinkų eksportui paieška. Taip pat deramasi su Lietuvos grožio ir terapijos centrais dėl jos produkto panaudojimo procedūroms.
Pasak verslininkės, jai jau pavyko savo sukurtas pagalves su gintarais sertifikuoti Dubajuje. Lietuvoje produktų sertifikavimui verslininkė sakė neturinti pakankamai lėšų.
„Lietuvoje labai išauga kaina (sertifikavimo – DELFI). Mes esame mažiukai ir neturime pusės milijono, kad galėtume už sertifikavimą susimokėti ir tikriausiai esame pavojingi rinkai – papildams, farmacininkams“, - svarstė pašnekovė.
Paklausta apie didžiulę Kinijos rinką, S. Krėžaitė teigė su šios šalies atstovais tarptautinėse parodose bendraujanti atsargiai: „Su kinais šia tema nešnekėjome, nes jie labai ramiai gali idėją pasiimti. Gali paleisti masiškai produktą, vietoj gintaro savo akmenukų priberti ir parašyti, kad taip geriau veikia, efektyviau, o kaina daug mažesnė“.
Palangiškė teigė girdėjusi, kad kinai išsiveža daug Baltijos gintaro – iš jo ištraukia rūgštį, gamina vaistus savo rinkai, o iš likusio gintaro gamina papuošalus ir juos parduoda pasauliui.
Medikas: veikia tik psichologiškai
Kauno klinikos Reabilitacijos klinikos vedėjas Aleksandras Kriščiūnas aiškino, kad liga žmogui suteikia trejopas pasekmes: biologines (pvz. skausmas), psichologines (pvz. nerimas) ir socialines (pvz. izoliacija). Būtent, jo nuomone, psichologines pasekmes ir gali padėti įveikti alternatyvūs gydymo metodai.
„Kai žmogus viską išbando ir jam nėra gerai, tuomet jis išbando ir alternatyvius būdus“, - teigė jis.
Vis dėlto A. Kriščiūnas pabrėžė, kad nei vienas žmogus gintaru ligos nėra dar išsigydęs.
„Įrodymais pagrįstų medicininių duomenų, apart psichologinio poveikio, nėra. Tačiau ir psichologinis poveikis svarbu“, - kalbėjo jis.
Vis dėlto medikas patarė su alternatyviais gydymo būdais neprisižaisti.
„Žmogus mano, kad gydosi, per tą laiką liga gali progresuoti. Antras dalykas – nepageidaujami poveikiai. Žinoma, gintarui alergijos neturėtų būti, bet pagrindinis dalykas, kad žmogus neužsižaistų“, - įspėjo specialistas.
