Pažėrė kritikos valdantiesiems
Nors Europos Sąjunga Lietuvos regionų gaivinimui skyrė daugiau nei pusantro milijardo eurų, europinių pinigų regionai teigia nesulaukiantys.
„Įsivaizduokite, jūs esate Europos Komisija, o aš esu Lietuva ir jūs manęs paklausiate: „tai ką tu padarei? Mes tau davėme pinigų“. Aš šiandien turėčiau pasakyti „aš nieko nepadariau“ ir tai būtų teisybė“, – teigė Šiaulių meras Artūras Visockas.
Infrastruktūros, medicinos, švietimo ir kitų paslaugų gerinimui regionuose Lietuvai buvo numatytos didelės investicijos, tačiau valdžia per dvejus metus nesugebėjo susiplanuoti, ką su tais pinigais darys.
„Iš viso regioninei plėtrai yra numatyta apie 1,6 milijardo eurų europinių lėšų. Šiai dienai suplanuota yra tik apie 13 procentų“, – teigė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.
Komentarais pasidalijo ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška.
„Jeigu kaimyninėje valstybėje jau kalbama apie 30-50 procentų lėšų panaudojimą, tuo pačiu, suprantame, kad tai yra ir ekonomikos gaivinimas, ir darbo vietos, ir žmonių lūkesčių tenkinimas, tai tuo tarpu mes dar kalbame tik apie gaires, kas labai liūdina“, – teigė jis.
Savivaldybės sako projektus jau susiplanavusios, tačiau pastarųjų nėra kaip įgyvendinti, mat ministerijoms iki šiol niekaip nepavyksta apsispręsti dėl pagrindinių gairių.
„Švietimo ministerijos finansavimo gairės yra keičiamos nuo 2022-ųjų metų pabaigos. 2022-ųjų metų pabaigoje jos buvo patvirtintos, iki šios dienos jos yra keičiamos, dėl to negali pajudėti investiciniai projektai, negali pajudėti paslaugų kokybės gerinimas“, – teigė P. Baltokas.
„Iš 14-os priemonių, tai yra tam tikrų krypčių, 2 net nepabaigtos, o 5 yra keičiamos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad net dokumentinė fazė nėra galima. Ką jau kalbėti apie konkrečius projektus, su kuriais tu jau gali išeiti į rangas?“, – kėlė klausimus Šiaulių meras.
Kritikos ministerijoms nestinga.
„Yra stokojama tiesiog politinės kontrolės iš Vyriausybės pusės“, – teigė R. Juška.
Savo klaidas pripažįsta
Regioninę politiką Lietuvoje pavesta kontroliuoti Vidaus reikalų ministerijai. Ši pripažįsta, kad viskas stringa, tačiau artimiausiu metu tikisi susiplanuoti, kur panaudoti bent trečdalį pinigų.
„Iki metų pabaigos yra tikslas 35 procentai ir iki kitų metų vidurio – 100 procentų“, – teigė Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Finansų viceministrės Vaidos Markevičienės teigimu, svarbu, kad pinigai būtų tinkamai investuoti.
„Suprantame, kad Lietuvos ekonomikai augant ir tos lėšos, kurios yra skirtos Lietuvai, Lietuvai besivejant kitų Europos Sąjungos šalių ekonomiką, gali mažėti, dėl to svarbu lėšas ne įsisavinti, o investuoti. Nereikia Lietuvai 60-ties arenų“, – teigė ji.
Finansų viceministrė aiškina, kad planai dėl europinių investicijų stringa ir dėl pačios savivaldos kaltės.
„Negalime atmesti ir to, kad yra tam tikras politinis ciklas ir tam tikrais atvejais savivaldybės turi rasti ir bendrus sutarimus“, – teigė V. Markevičienė.
Anot Šiaulių mero, ši situacija – be komentarų.
„Reikia kardinaliai keisti mąstymą“, – teigė A. Visockas.
Tiesa, tai jau ne pirmas kartas, kai Lietuva stringa dėl europinių pinigų. Šimtai milijonų ant plauko kabo dėl mokesčių reformos, esą vos spėtą ją laiku pateikti Seimui. Kita dalis lėšų dabar priklauso nuo to, ar pavyks įsivesti nekilnojamojo turto mokestį.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
