Finansų ministerijos „Delfi“ sakė, kad įgyvendinant pirmojo mokėjimo prašymo rodiklius yra finišo tiesiojoje.
„Iš šio mokėjimo prašymo pasiekėme jau 30 rodiklių iš numatytų 33. Pirmąjį mokėjimo prašymą EK planuojame teikti iki šių metų pabaigos. Svarbu pažymėti, kad valstybės narės, taip pat ir Lietuva, gali pasirinkti, kada pateikti mokėjimo prašymus pagal RRF, iš kurios ir yra finansuojamas „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planas.
RFF dotacijos tiesiogiai susietos su NKL plane numatytų rezultatų pasiekimu ir reformų vykdymu. Taigi, dotacijų išmokėjimas priklauso nuo numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo. Pagal šią priemonę 2021 m. Lietuvai buvo išmokėta 289 mln. eurų avansinių lėšų. Šios lėšos ir yra naudojamos šiuo metu įgyvendinamiems projektams finansuoti“, – sakė jie.
Tuo metu finansų viceministrė Vaida Markevičienė trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje apie rodiklius ir NKL įgyvendinimo pažangą papasakojo dar išsamiau.
„Pirmam mokėjimo prašymui dar reikia pasiekti 3 rodiklius. Dėl Darnaus judumo fondo Vyriausybė turėtų pritarti kitą savaitę.
Dar vienas rodiklis yra Seimui pateikti pasiūlymai dėl aplinkosauginių mokesčių ir kitų ekonomikos nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtros. Viena iš šio rodiklio sudedamųjų dalių yra NT mokestis.
Dar vienas rodiklis, kurį planuojame pasiekti per kelias ateinančias savaites – Strateginio valdymo metodikoje turi atsirasti nuostatos dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės
Su EK dialogą palaikome nuolat, neformaliai deriname mokėjimo prašymo turinį, kalbame apie reformas ir pokyčius, kuriuos įvykdėme, todėl turime lūkestį, kad oficialiai pateikus mokėjimo prašymą svarstymas bus greitas ir sklandus.
Jau žiūrime ir į kitą mokėjimo prašymą, identifikuojame rodiklius, kurie yra rizikingi, dažnai tai kyla tiesiog dėl terminų. Jei matome, kad yra galimi vėlavimai, juos pasižymime ir stebime“, – parlamentarams pasakojo ji.
Vyksta plano peržiūra
V. Markevičienė taip pat nurodė, kad šiuo metu vyksta NKL plano peržiūra.
„Galės būti pakeitimai rodikliuose, kurie buvo anksčiau suplanuoti. Tačiau iš esmės keičiame dėl to, kad šiuo metu planas padengia tik europinių dotacijų dalį, tačiau jau dabar ketiname skolintis iš šio europinio instrumento tam, kad paskatintume atsinaujinančią energetiką, renovaciją, nukreiptume dalį lėšų kibernetinio saugumo sričiai“, – pasakojo ji.
Viceministrė priminė , kad kiekviena ES šalis narė gauna rekomendacijas, ką turėtų padaryti, kad galėtų realizuoti visą savo ekonomikos augimo potencialą, išspręsti tam tikras socialines, ekonomines problemas.
„Investicijos seka reforminius veiksmus. Skirtingai nuo investicijų programos, lėšas gauname ne tuomet, kai atliekame tam tikrus investicinius veiksmus, deklaruojame tam tikras sąskaitas ir pan.,o tuomet, kai įgyvendiname tam tikrus tikslus, rodiklius, kurie nebūtinai yra finansiniai. Po kelių savaičių teiksime pirmąjį prašymą. Lėšos ir investicijos šiame šaltinyje yra atsietos“, – dėstė ji.
V. Markevičienė taip pat priminė, kad visą NKL planą sudaro 191 rodiklis, kurių pažanga stebima kartu su EK ekspertais.
„Didžioji dalis iki šiol pasiektų rezultatų apima reforminius veiksmus (30 iš 67 pasiekti). Tuo metu iš 124 investicinių rodiklių pasiekti 5. Iš viso 2022–2023 m. planuojama kvietimų už 2,109 mlrd. eurų, t. y. 95 proc. viso NKL plano sumos“, – sakė ji.
Įvykdyta ir planuojama
V. Markevičienė komiteto nariams pristatė, kas NKL plane jau padaryta ir planuojama daryti artimiausiu metu.
„Žaliosios pertvarkos srityje buvo sukurta degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų IT sistema. Ji siekia paskatinti naudoti daugiau biometano, vandenilio dujų, leidžia didinti alternatyvių degalų patekimą į mūsų sistemą. Taip pat sukurta elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema, kuri leidžia vairuotojams realiu laiku matyti, kur galima pasikrauti savo automobilį, kokia yra kaina, galia, tipas. Viena iš investicinių veiklų buvo baterijų parkų įkūrimas. Jie pradės veikti jau netrukus.
Artimiausi darbai šioje srityje yra pastatų renovacijos kompetencijų centras ir nauja informacinė sistema. Renovacijai tikrai yra numatyta didelė investicija, turime dar nemažą dalį nerenuovuotų daugiabučių. Tam, kad renovacija vyktų sparčiau, kad būtų sumažinti techninių projektų kaštai, bus įrengtas šis centras, parengti tipiniai projektai – daugiabutis, viešasis pastatas, mokykla ir pan. Tuomet iš jų jau tik su nedidelėmis adaptacijomis galėtų būti sparčiau parengiami dokumentai.
Vykdomi pasirengimai jūrinio vėjo parkui, planuojamos kitos transporto sistemos reformos (tarpmiestinio susisiekimo, el. kelių rinkliavos sistema)“, – pasakojo ji.
Kalbant apie skaitmeninę transformaciją, V. Markevičienė pastebėjo kad nors tam skiriama nemažai lėšų, bet didelio proveržio paslaugose neįvyksta.
„Dėl to kuriamas atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras, kuris peržiūrės visas šioje srityje valstybės daromas iniciatyvas. Tam, kad būtų patogumas iš kliento pusės ir jos nesivystytų skirtingomis kryptimis. Jau yra išduoti leidimai 5G tinklams diegti, o artimiausiu metu turėtų atsirasti aiški teisinė bazė e-paslaugų prieinamumui žmonėms su negalia, taip pat – kultūros išteklių skaitmeninimas.
Kalbant apie mokslą ir inovacijas, pagrindiniai pasiekimai yra suvienodinti minimalūs stojimo reikalavimai į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas, pradėjo veikti Inovacijų agentūra, įsteigta mokslo politikos įgyvendinimo agentūra. Artimiausiu metu turės startuoti konkursai verslui diegti inovatyvius technologinius sprendimus, bus daromi mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, pritraukiami studentai iš užsienio.
Sveikatos apsaugos srityje buvo reglamentuotas pakartotinis sveikatos duomenų naudojimas, bus efektyvinamas greitosios pagalbos paslaugų teikimas. Socialinėje apsaugoje atsirado vienišo asmens išmokos, socialinės priežiūros kokybės standartas, naujos verslumo ir mokymosi skatinimo priemonės, planuojama minimalių pajamų studija. Švietime vykdoma Tūkstantmečio mokyklų programa (skiriama 200 mln. NKL lėšų), veikia profesinio (karjeros) orientavimo platforma, pradėta ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtros studija, netrukus prasidės mokymosi visą gyvenimą informacinė sistema.
Viešajame sektoriuje pasiektas Valstybinės mokesčių inspekcijos procesų automatizavimas, GPM įstatymų pakeitimai, transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, vykdoma studija dėl gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų. Planuojama, kad interneto platformų operatoriai rinks ir teiks VMI duomenis apie jose įvykusius sandorius, atsiras elektroniniai mokinio pažymėjimai su integruota mokėjimo funkcija“, – dėstė viceministrė.
Visos ES lėšos
V. Markevičienė posėdyje taip pat pristatė, kaip artimiausiais metais Lietuvoje atrodys ES investicijų srautai.
„Kvietimų sparta įsibėgėja, o iki 2023 metų pabaigos suma bus gana reikšminga, t. y. 1,633 mlrd. eurų. Išmokėjimuose tai atrodys taip“, – sakė ji.
2022 m. 1,074 mlrd. eurų bus iš 2014–2020 m. programos, 50 mln. eurų iš 2021–2027 m. programos, 197 mln. eurų iš NKL.
2023 m. numatoma 930 mln. eurų iš 2014–2020 m. programos, 406 mln. eurų iš 2021–2027 m. programos, 737 mln. eurų iš NKL.
2024 m. 688 mln. eurų turėtų sudaryti 2021–2027 m. programos lėšos, 1,048 mlrd. eurų NKL.
2025 m. 848 mln. planuojami iš 2021–2027 m. programos, 939 mln. eurų iš NKL.
„Svarbu, kad jau greitai įsibėgės naujas periodas, taip pat NKL investicijos. Dėl to srautas, nors 2023 m. ir bus šiek tiek išaugęs, tačiau bendrai jis išlieka gana stabilus“, – komentavo viceministrė.
Komiteto nariams priminti ES investicijų prioritetai.
„Pirma, pažangesnė Lietuva, kur kalbama apie mokslinius tyrimus, inovacinius pajėgumus, pažangias technologijas, skaitmenizacija, verslumo įgūdžiai. Tam skirta 1,382 mlrd. eurų.
Antra, žalesnė Lietuva, tai energetinis efektyvumas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas, atsinaujinanti energetika, žiedinė ekonomika, biologinė įvairovė, žaliosios zonos miestuose (1,848 mlrd. eurų).
Trečia, geriau sujungta Lietuva, t. y. transeuropiniai keliai, stambiausi transporto infrastruktūros objektai (603 mln. eurų). Ketvirta, socialiai atsakingesnė Lietuva, kur patenka socialinės paslaugos, švietimas, sveikatos priežiūra, kultūra (2,31 mlrd. eurų).
Penkta, piliečiams artimesnė Lietuva, tai regionams skirtos lėšos, kad jie galėtų planuoti savo lėšas, atliepti savo bendruomenių pagrindines problemas, iššūkius (802 mln. eurų). Šešta, inovatyvūs sprendimai, į kuriuos įeina socialinių problemų sprendimai (56 mln. eurų).
Septinta, gerinti skaitmeninį junglumą (31 mln. eurų). Aštunta, darnus judumas miestuose (417 mln. eurų). Devinta, teisingos pertvarkos fondo prioritetas (321 mln. eurų)“, – sakė ji.
V. Markevičienė sakė, kad ministerijos gana sparčiai tvirtina pažangos priemones, kuriose pagrindžia kam konkrečiai turi būti skirtos lėšos.
„Kvietimų per šiuos ir kitus metus planuojama paskelbti už daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.
Galėčiau paminėti svarbiausius numatytus kvietimus: beveik 0,5 mlrd. eurų bus skiriama pastatų renovacijos skatinimui. Tai tikrai aktuali tema šių dienų kontekste. Taip pat bus skiriamos lėšos atsinaujinančiai energetikai, šilumos, vėsumos gamybai, viešųjų pastatų atnaujinimui, energetiniam efektyvumui.
Taip pat bus skiriamos lėšos tokiems infrastruktūriniams projektams, kaip transeuropinių kelių tinklas, regioninių kelių tinklui.
Numatytos lėšos švietimo srityje, socialinę riziką patiriančių vaikų ugdymui, kuriant naujas ikimokyklinio ugdymo vietas, infrastruktūrai neįgaliesiems. Be to – mažų ir vidutinių įmonių transformacijai, o sveikatos srityje lėšos bus skirtos greitajai pagalbai“, – sakė ji.
Vieši kvietimai
ES investicijų tinklapyje galima susipažinti su jau paskelbtais ir planuojamais kvietimais. Šiuo metu jame galima rasti 34 paskelbtus kvietimus, iš kurių 19 jau pasibaigę.
Pavyzdžiui, infekcinių ligų klasterių centrų įrengimui skirta 150 mln. eurų finansavimo suma. Nurodoma, kad jame galėjo dalyvauti Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė ir Respublikinė Panevėžio ligoninė.
Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai skirta finansavimo suma – beveik 115 mln. eurų. Dalyvauti galėjo Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su Kertiniu valstybės telekomunikacijų centru.
Iš šiuo metu vykstančių kvietimų brangiausias vadinasi „Integralios pagalbos plėtra“, jam skirta beveik 44 mln. eurų. Jame dalyvauti gali Europos socialinio fondo agentūra kartu su viešaisiais ir privačiais juridiniais asmenimis. Kvietimo tikslinės grupės yra vaikai su negalia, suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys
„Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimui (I etapui) skirta 1,8 mln. eurų, elektros energijos kaupimo įrenginių įrengimui – 100 mln. eurų, minimalių pajamų sistemos adekvatumo studijos rengimui – 484 tūkst. eurų, skaitmeninei švietimo transformacijai (EdTech) – 35 mln. eurų, informacinių sistemų ir registrų įrašų ilgalaikio išsaugojimo ir perdavimo į valstybės archyvus sukūrimui užtikrinant tokių įrašų vieningą prieigą vartotojams – 2,1 mln. eurų.
Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimui – 47 mln. eurų, aukštųjų mokyklų tarptautinio konkurencingumo stiprinimui – 11,6 mln. eurų, MITA reorganizacijai, LMT su nauju mandatu sukūrimui – 1,8 mln. eurų, sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos sukūrimui – 2,4 mln. eurų.
Viešojo ir privataus sektorių partnerystės naudojimo integracijos į strateginio valdymo sistemos galimybių vertinimui – 830 tūkst. eurų, savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimui, tam plėtojant analitines priemones – 854 tūkst. eurų, būsimų mokesčių mokėtojų finansinio raštingumo didinimui – 1,4 mln. eurų, karjeros konsultavimo paslaugų teikimo mokiniams užtikrinimui – 10 mln. eurų, biometano dujų gamybos pajėgumų didinimui – 22,2 mln. eurų.
Fizinių asmenų privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimui individualiuose namuose/soduose – 3,7 mln. eurų, fizinių asmenų privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimui daugiabučiame name ar daugiabučio namo sklype – 2,5 mln. eurų, atsiskaitymo negrynaisiais pinigais infrastruktūros diegimui arba atnaujinimui bendrojo ugdymo įstaigose ir mokinių aprūpinimui elektroniniais mokinio pažymėjimais su veikiančia mokėjimo funkcija – 5,2 mln. eurų.
Sisteminės viešųjų išlaidų peržiūros įgyvendinimui ir tęstinės veiklos lėšų poreikio apskaičiavimo tobulinimui – 2,1 mln. eurų, parengiamiesiems darbams jūrinių vėjo elektrinių plėtrai ir susijusios infrastruktūros įrengimui – 11,8 mln. eurų, įsigaliojusiai atnaujintai paskatų verslui investuoti į MTEP sistemai – 85 tūkst. eurų, inovacijų politikos įgyvendinimo įsteigiant vieną inovacijų skatinimo agentūrą ir optimizuojant šiuo metu veikiančių agentūrų tinklą efektyvinimui – 5,9 mln. eurų.
Užimtumo platformos sukūrimui – 8,6 mln. eurų, suaugusiųjų švietimo it sistemos sukūrimui ir kompetencijų plėtojimo programų finansavimui – 22 mln. eurų, investicinei paramai saulės elektrinėms sausumoje – 67 mln. eurų (sustabdyta),vandenilio gamybai ir panaudojimui – 20 mln. eurų, priemonių, skirtų profesiniam mokymui pameistrystės forma organizuoti ir skatinti, sukūrimui ir įgyvendinimui – 19,2 mln. eurų.
Nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomų asmenų psichosocialinei reabilitacijai ir reintegracijai – 16 mln. eurų, juridinių asmenų privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimui darbovietėse – 4,3 mln. eurų, ikimokyklinio ugdymo turinio atnaujinimui – 4,7 mln. eurų, duomenų mainų įrankio sukūrimui – 628 tūkst. eurų, pažangių ir įrodymais pagrįstų technologijų sveikatos sektoriuje diegimui – 7,6 mln. eurų.
