Išnagrinėjusi Lietuvos valdžios institucijų pateiktus duomenis, Europos Komisija nusprendė, kad tinkamai pasiektas 31 iš tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų 33 rodiklių. Lietuvai nepasiekus visų rodiklių, 565 mln. eurų prašymas bus patenkintas iš dalies. Finansų ministerija nurodo, kad Lietuvai skiriama per pusę milijardo eurų.
31 tinkamai pasiektas rodiklis rodo didelę pažangą įgyvendinant Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. Šie rodikliai apima reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemos reformas, inovacijų ir mokslo rėmimo priemones, socialinės apsaugos ir užimtumo priemones, o taip pat skaitmeninių duomenų saugojimą RRF įgyvendinimui stebėti.
„Lietuva padarė reikšmingą pažangą įgyvendindama savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, pavyzdžiui, vykdydama reformas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir netaršaus transporto srityse, greičiau diegdama 5G ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, gerindama sąlygas mokyklose aprūpinant jas IT įranga. Raginame Lietuvą ateinančius šešis mėnesius paspartinti darbus likusių dviejų nepasiektų rodiklių, susijusių su mokesčiais, srityje. Kviečiame visas valstybes nares, tarp jų ir Lietuvą, sparčiai įgyvendinti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Europos Komisija jus palaiko“, – sakė Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen.
Europos Komisija nustatė, kad du su mokesčių sistemos reforma susiję rodikliai nebuvo tinkamai pasiekti.
Europos Komisija pripažįsta, kad Lietuva ėmėsi pirmųjų žingsnių siekiant šių dar nepasiektų rodiklių, tačiau dar reikia nemažai nuveikti. Todėl Europos Komisija pradeda dalies mokėjimo sustabdymo procedūrą.
Vadovaujantis RRF reglamentu ir vasario 21 d. paskelbto komunikato nuostatomis, šia procedūra valstybėms narėms suteikiama papildomo laiko pasiekti neįvykdytus rodiklius, o tuo tarpu jos gauna dalinį mokėjimą, susijusį su tinkamai pasiektais rodikliais.
Lietuva turi teisę pateikti Europos Komisijai savo pastabas per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jei, atsižvelgdama į Lietuvos pastabas, Europos Komisija patvirtins savo vertinimą, jog du likę rodikliai nebuvo tinkamai pasiekti, ji nustatys stabdytino mokėjimo sumą taikydama mokėjimo sustabdymo metodiką. Nuo to momento Lietuva turės šešis mėnesius tinkamai pasiekti likusius rodiklius. Per šį šešių mėnesių laikotarpį Europos Komisija aktyviai palaikys dialogą su Lietuvos valdžios institucijomis. Pasiekus rodiklius, Europos Komisija atšauks dalies mokėjimo sustabdymą ir, laikydamasi pirmiau apibrėžtos procedūros dėl teigiamo preliminaraus vertinimo, nusiųs savo vertinimą EFK.
Dabar Europos Komisija nusiuntė Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK) preliminarų 31 Lietuvos pasiekto rodiklio vertinimą ir paprašė pateikti savo nuomonę. Galutiniame Europos Komisijos vertinime turėtų būti atsižvelgta į EFK nuomonę, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per keturias savaites. Gavusi EFK nuomonę dėl teigiamo preliminaraus vertinimo ir Lietuvos pastabas dėl mokėjimo sustabdymo ir į jas atsižvelgusi, Europos Komisija, vadovaudamasi nagrinėjimo procedūra, priims sprendimą dėl dalinio mokėjimo. Europos Komisijai priėmus sprendimą, mokėjimas Lietuvai galės būti atliktas.
Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas apima įvairias investicijų ir reformų priemones, kurios suskirstytos į septynis teminius komponentus. Pagal šį planą bus skirta daugiau kaip 2 mlrd. eurų dotacijų, iš kurių 13 proc. (289 mln. eurų) Lietuvai buvo išmokėta kaip išankstinis finansavimas 2021 m. rugpjūčio mėn.
Mokėjimai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF) yra grindžiami pasiektais rezultatais ir priklauso nuo to, ar valstybės narės įgyvendina atitinkamuose jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas investicijas ir reformas.
Europos Komisija ragina visas valstybes nares, įskaitant Lietuvą, laiku įgyvendinti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.
Tolesnius Lietuvos mokėjimo prašymus Europos Komisija vertins remdamasi tuo, ar ES Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatyti rodikliai pasiekti – tai rodo investicijų ir reformų įgyvendinimo pažangą.
Kitos šalys priekyje
Dar prieš pasirodant EK išvadai, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius LNK žinioms komentavo, kad šiuo metu yra šalių, kurios jau pateikusios net trečiąjį mokėjimo prašymą. Tai reiškia, kad jau du mokėjimai joms yra įgyvendinti.
„Jei Lietuva per tuos papildomus šešis mėnesius reformos visgi neįgyvendintų ir netektų pinigų, tai būtų pirmoji šalis narė, kuriai taip atsitiktų“, – atkreipia dėmesį V. Sinkevičius.
Toks scenarijus ne tik suformuotų precedentą, bet ir lemtų prarastą galimybę papildyti skylėtą šalies biudžetą, skelbė LNK.
„Tiek Vyriausybė, tiek Finansų ministerija labai aiškiai formuluoja, kad lėšų visuomet trūksta, nes prioritetų sąrašas ilgas. Todėl netekti kelių šimtų milijonų būtų labai didelis nuostolis“, – teigia eurokomisaras.
G. Skaistė: per trumpą laikotarpį pasiektas reikšmingas rezultatas sprendžiant ilgalaikius Lietuvos iššūkius
Anot Finansų ministerijos, EK patvirtinti „Naujos kartos Lietuva“ plano rodikliai apėmė penkias sritis: žaliąją transformaciją, skaitmenizaciją, švietimo kokybę, socialinės atskirties mažinimą ir viešąjį sektorių.
„Tai reikšmingas rezultatas per santykinai trumpą pusantrų metų laikotarpį. Padarytas didelis progresas įgyvendinant „Naujos kartos Lietuva“ planą ir sprendžiant ilgalaikius įsisenėjusius Lietuvos iššūkius. EK vertinimas lems, jog pasibaigus oficialioms derinimo procedūroms, Lietuvai bus pervesta daugiau kaip pusė milijardo eurų“, – akcentavo G. Skaistė.
Pasak ministerijos, siekiant žaliosios transformacijos buvo priimti AEI įstatymo pakeitimai, mažinantys biurokratines kliūtis ir apsunkinimus norintiems gauti finansavimą ir gaminti atsinaujinančią energiją, startavo degalų iš AEI apskaitos vienetų sistema, kuri skatins pažangiųjų degalų gamybą ir naudojimą transporto sektoriuje. Pradėjo veikti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema Eismoinfo.lt.
Institucijos teigimu, siekiant skaitmenizacijos, Lietuvoje pradėjo veikti Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras, kuris užtikrins, jog verslui ir gyventojams būtų teikiami atviri duomenys ir kokybiškos elektroninės paslaugos. Ryšių reguliavimo tarnyba išdavė leidimus naudoti radijo dažnius 5G tinklams diegti, todėl dar šiemet ryšio tiekėjai pradeda teikti spartesnio ryšio paslaugas savo vartotojams.
Švietime sparčiai pasistūmėta įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą – 57-os savivaldybės aktyviai įsitraukė į „Tūkstantmečio mokyklų“ tinklo kūrimą. Veiklą pradėjo Inovacijų agentūra bei Mokslo įgyvendinimo politikos agentūra. Peržiūrėta sumanios specializacijos koncepcija ir sustiprinta profesinio orientavimo sistema.
Siekiant socialinės atskirties mažinimo įsigaliojo vienišo asmens išmokos įstatymas. Įgyvendinti pensijų indeksavimo mechanizmo pokyčiai, bei buvo patvirtinti vienodi reikalavimai akredituotai socialinei priežiūrai teikti.
Viešajame sektoriuje pristatytas gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų efektyvumo tyrimas siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dviejų veiklos procesų automatizavimo užbaigimas iki keliolikos kartų paspartins darbus su duomenimis bei padidins VMI veiklos efektyvumą.
Nuo plano įgyvendinimo pradžios šiuo metu jau įvykdyta pusė „Naujos kartos Lietuva“ plano reforminių veiksmų, o suplanuoti kvietimai bus skirti įvairioms sritims: nuo verslo inovacijų, energijos efektyvumo didinimo iki pažangių priemonių taikymo švietimo, sveikatos ir socialinėje srityse, todėl investicijų naudą pajus kiekvienas gyventojas.
Skaičiuojant bendrai, kartu su pernai gautu avansiniu mokėjimu, Lietuva bus gavusi daugiau nei 700 mln. eurų – bene trečdalį visos „Naujos kartos Lietuva“ plano sumos. Anot Gintarės Skaistės, bendrai, iš „Naujos kartos Lietuva“ plano subsidijų iki 2026 m. Lietuvos ekonomiką pasieks virš 2,1 mlrd. eurų.
„Dialogas su Europos Komisija dėl dviejų likusių rodiklių nestabdo „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo. Nelaukdami pirmojo mokėjimo prašymo patvirtinimo dar pernai paskelbėme kvietimų viešajam ir privačiam sektoriams už 1 milijardą eurų, šiemet ketiname šią sumą padvigubinti. Bendrai iš „Naujos kartos Lietuva“ plano subsidijų iki 2026 m. Lietuvos ekonomiką pasieks virš 2,1 mlrd. eurų“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
