aA
Norint, kad šalis turėtų pakankamai darbingo amžiaus žmonių ir kuo mažiau ateities kartas slėgtų pensininkų išlaikymo klausimas, vien daugiau gimstančių vaikų neužteks.
Lietuvai – liūdnos perspektyvos
© Vida Press

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio skaičiavimai rodo, kad net kardinaliai Lietuvoje padidėjęs gimstamumas demografinės problemos neišsispręstų.

Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų skaičius siekė 1,834 mln. gyventojų. Šiuos metus Lietuva pradėjo turėdama 2,921 mln. gyventojų, tačiau jau gegužę jų sumažėjo apie 13 tūkst.

Viena iš sociologų pabrėžiama demografinė bėda – gimstamumas. Vidutiniškai lietuvių šeimai tenka 1,6 vaiko. Tačiau ar problema būtų išspręsta, jei lietuvių šeimos staigiai pradėtų gimdyti daugiau vaikų?

Ekonomistas N. Mačiulis modeliuoja, kad gimstamumo rodiklį padidinus vos 0,2, situacija pasikeistų mažai. Esant jau dabar gimstamumo rodikliui 1,8 Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių skaičius ir toliau kristų ir 2050 jų beliktų 1,477 mln.

Ne ką optimistiškesnės prognozės, ekonomisto skaičiavimu, būtų ir vidutiniškai šeimai tenkant 2,1 vaiko. Tokiu atveju 2050 m., stipriai nepasikeitus kitoms sąlygoms, Lietuvoje turėtume 1,584 mln. darbingo amžiaus gyventojų.

Šiek tiek linksmiau scenarijus atrodytų, jei dešimtyje šeimų vidutiniškai augtų 25 vaikai (rodiklis – 2,5 vaiko). Tuomet 2050 m. darbingo amžiaus žmonių šalis turėtų apie 1,714 mln.

Kaip pasikeistų darbingo amžiaus gyventojų skaičius padidėjus gimstamumui?

Gimstamumo rodiklis

2015

2030

2040

2050

1,8

1 948 988

1 657 097

1 547 886

1 476 736

2,1

1 948 988

1 657 097

1 619 602

1 583 628

2,5

1 948 988

1 657 097

1 691 326

1 714 110

N. Mačiuis taip pat pateikia skaičiavimus, kaip keistųsi Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP), jei gimstamumas Lietuvoje staiga padidėtų.

Kadangi reikėtų palaukti apie dvidešimtmetį, kur ką tik gimę vaikai užaugtų ir pradėtų dirbti, N. Mačiulis modeliuoja, kad gimstamumui išaugus iki 2,1 2050 m. būtų galima tikėtis papildomai sukuriamų 5,6 mlrd. eurų per metus.

Jei gimstamumas dabar būtų 2,5 vaiko šeimai, tai 2050 m. papildomai per metus būtų sukuriama 12,5 mlrd. eurų.

Kiek papildomai BVP sukurtų didesnis gimstamumas? (mlrd. eurų per metus)

Gimstamumo rodiklis

2015 m.

2030 m.

2040 m.

2050 m.

2,1

0

0

2,8

5,6

2,5

0

0

5,6

12,5

Ekonomistas N. Mačiulis pabrėžia, kad gimstamumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, dėl kurių gyventojų skaičius Lietuvoje mažės ir ateityje.

„Tikėtina, kad gimstamumas gerėjant ekonominei padėčiai pamažu didės ir pasieks 1,8. Tačiau net ir su tokiu gimstamumu darbingo amžiaus gyventojų skaičius sparčiai mažės nuo 1,950 tūkst. šiemet iki 1,548 mln. 2040 metais. Kitaip sakant, per 25 metus darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės tiek tiek daugiau nei penktadaliu“, - komentavo specialistas.

Pasak jo, gimstamumą padidinti labai sunku, tačiau įmanoma.

„Augančios pajamos, didesnės pajamų mokesčių lengvatos auginantiems vaikus, trumpesnė darbo savaitė ir lankstesnės darbo valandos, patogesnė miestų infrastruktūra, daugiau ir kokybiškesnes paslaugas teikiančių vaikų darželių, sporto ir laisvalaikio klubų – visa tai galėtų paskatinti gyventojus kurti gausesnes šeimas“, - tiki ekonomistas.

Net jei gimstamumo rodiklis Lietuvoje staiga padidėtų iki 2,1 (10 šeimų augintų 21 vaiką), darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo nepavyktų išvengti, pastebi N. Mačiulis.

„Tačiau 2040 m. Lietuvoje gyventų 1,62 mln. gyventojų. Jei gimstamumo rodiklis jau dabar padidėtų iki 2,5 (nors tai jau iš fantastikos srities), 2040 m. Lietuvoje gyventų 1,691 mln. darbingų gyventojų. Iki 2030 m. jokios teigiamos įtakos apskritai nebūtų, nes iki to laiko šiandien gimę asmenys ar netaptų darbingais“, - aiškino ekspertas.

Taigi, N. Mačiulis daro išvadą, kad didesnis gimstamumas turėtų teigiamos įtakos demografinėms tendencijoms, bet poveikis būtų jaučiamas tik po kelių dešimtmečių.

„O tai mažina politikų susidomėjimą šia viena svarbiausių Lietuvos problemų. Apskritai, didesnis gimstamumas šiandien iš esmės visuomenės struktūrą pakeistų tik po maždaug pusės amžiaus. Neteko girdėti nė vieno politiko, kuriam būtų įdomu, kad vyks Lietuvoje po 50 metų“, - pridėjo ekonomistas.

N. Mačiulis skaičiuoja, kad pernai vidutinis vieno darbuotojo sukurtas BVP siekė 27,5 tūkst. eurų per metus. Prognozuojama, kad ilgalaikėje perspektyvoje šis skaičius turėtų augti po 3 proc. per metus.

„Remiantis tokiomis prielaidomis, 2040 m. to meto kainomis vidutinė vieno darbuotojo sukuriama vertė Lietuvoje sieks 59,3 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad padidinus gimstamumą iki 2,1, o darbo jėgos aktyvumo ir užimtumo lygiui ir kitiems veiksniams išlikus tokiems patiems, už 25 m. per metus sukuriamas BVP būtų 2,8 mlrd. eurų didesnis nei BVP, kurį sukurtume su dabartiniu gimstamumu. Jei gimstamumas padidėtų iki 2,5, 2040 m. BVP būtų didesnis 5,6 mlrd. eurų didesnis nei BVP, kurį sukurtume su dabartiniu gimstamumo rodikliu“, - tęsė N. Mačiulis.

Būtinybė imigracijai

Sociologė Aušra Maslauskaitė teigė, kad šiuolaikinėms šeimoms, sprendžiant, kiek turėti vaikų, labai didelę įtaką daro šeimos ir darbo derinimo galimybės, kurios leidžia moterims dirbti ir būti mamomis.

„Aišku, šios priemonės taikomos ir vyrams. Pavyzdžiui, pažiūrėkime į Šiaurės šalis, kur yra ir vyrų įtraukimas, taip jie prisiima daugiau atsakomybės už vaikų priežiūrą“, - komentavo specialistė.

Pasak jos, šeimas turėti daugiau vaikų skatina valstybės sukurta paslaugų sistema vaiko priežiūrai.

„Ir reikia galvoti ne tik apie ikimokyklinius vaikus, bet ir mokyklinio amžiaus, kad būtų sukurtas pakankamas infrastruktūros tinklas, kur vaikai turėtų kuo užsiimti po pamokų“, - tęsė A. Maslauskaitė.

Pasak jos, prie gimstamumo lygio prisideda ir lyčių lygybės politika: kaip moterys supranta motinystę, kiek nori vaikų.

„Šiuolaikinėje šeimoje abu dirbantys tėvai yra ekonominė būtinybė. Dauguma moterų investuoja į išsilavinimą ir vėliau nori gauti iš tų investicijų dividendus – užsidirbti“, - kalbėjo pašnekovė.

Sociologės teigimu, gimstamumo rodikliai reaguoja ir ekonominius ciklus: „Turime duomenų ir iš Lietuvoje – kai yra atsigavimas, tai po poros metų ir rodikliai gali pradėti kilti“.

Be to, įtakos sprendimui auginti vaiką turi ir kultūrinė aplinka.

„Prancūzijoje yra didelis gimstamumas, bet motinystės atostogos trumpesnės, bet visuomenės požiūris, kad vaiką galima daug anksčiau išleisti į lopšelį-darželį. Lietuvoje dar labai stiprus motinystės sentimentas, kad vaikai turi vos ne iki mokyklos būti su mama“, - kalbėjo pašnekovė.

Pasak A. Maslauskaitės, kad ir kaip pagerėtų Lietuvoje gimstamumo rodikliai, Lietuva, norėdama klestėti, vien tuo neapsiribos: „Neištversime be efektyvios imigracijos politikos. Tam vakuumui, kuris yra, bent minimaliai užpildyti reikia imigracijos“.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sinkevičius: šiuo metu yra diskutuojami būdai sustabdyti Rusijos bandymus apeiti sankcijas per kitas valstybes

Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius teigia, kad nors nėra likę daug naujų...

Sinkevičius: EK negali Lietuvai išmokėti numatytų pinigų, kol nėra pateikta mokesčių reforma

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tvirtina, kad Lietuva norėdama gauti lėšas iš Ekonomikos...

Sysas apie II pensijų pakopą: užsukta nesibaigianti loterija žmonių pinigais ir likimais

Ingridos Šimonytės Vyriausybei nežadant leisti gyventojams pasitraukti iš II pensijų pakopos,...

Mačiulis: sausio mėnesio kainų augimas yra „paskutinis pasispardymas“ (2)

„Swedbank" vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad nors sausio mėnesį dar buvo...

„H&M“ pernai gavo 68 proc. mažiau pelno

Švedijos mažmeninės prekybos milžinė „Hennes and Mauritz“ („H&M“) paskelbė, kad 2022...

Top naujienos

Karbauskio draugijos išsižadėjusi Širinskienė turi naują favoritą: jis į politiką atneštų kokybės (7)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio ginklaneše vadinta,...

Jurijus Latyšas

Ukrainoje – naujametės aistros dėl Banderos (1)

Šiuolaikiniame kare vis daugiau reikšmės įgauna informacinė dedamoji. Sėkmė informacinėje...

Karas Ukrainoje. Ukrainos žvalgyba: Rusijos pajėgos ruošiasi pradėti didelį puolimą ankstyvą pavasarį

339-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Rusijos invazijai Ukrainoje tęsiantis jau 11 mėnesių,...

3 pagrindinės priežastys, kodėl skauda nugaros apačią: patarė, kada nieko nelaukus kreiptis į gydytoją

Vienas dažniausių nusiskundimų, kuris pastaraisiais dešimtmečiais vargina žmones, yra nugaros...

Kainų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse skirtumai kelia nuostabą: panašėjame į Vokietiją

Išaugusios kainos Lietuvos jaunimą paskatino susiveržti diržus. Palyginus su kaimyninėmis...

Ką gaminti iš ryžių: 11 gardžiausių patiekalų – šiuos receptus tikrai norėsite išsisaugoti

Šis savaitgali skirtas ryžių patiekalams . Ryžiai dėl sudėtyje esančių vitaminų ir...

Po mėnesio gedulo – jautri Saugirdo Vaitulionio žinutė ir nuotrauka: mėnuo spengiančios tuštumos ir klyksmo galvoje (6)

Sausio 28-ąją sueina lygiai mėnuo, kai anapilin iškeliavo Agnė Jagelavičiūtė. Šeštadienį...

Nauji žvejybos ribojimai sukėlė verslininkų pasipiktinimą: mums gresia bankrotas specialistai naują įsakymą gina (5)

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sausio 17 d. pasirašė įsakymą, kuriame numatyta, kad Kuršių...

„LTG Cargo Polska“ vadovas: „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius įmonei bei regionui

„LTG Cargo“ dukterinės bendrovės „LTG Cargo Polska“ vadovas Michal Szlendak mano, kad...