aA
Europos Komisijai paskelbus, kad mokslininkai nerado įrodymų, jog Europos Sąjungos rytinių ir vakarinių šalių rinkoms skirtų maisto produktų kokybė aiškiai skiriasi, Lietuvos teisingumo viceministrė sako, kad šalis pati turės įvertinti, ar dėl maisto sudėties skirtumų gali skirtis ir jo kokybė.
IKI parduotuvė po atviru dangumi
IKI parduotuvė po atviru dangumi
© Bendrovės archyvas

„Mums, kaip Lietuvai, analizuojant EK paskelbtus rezultatus, reikės žiūrėti kiekvieną produktą atskirai ir įvertinti, ar sudėties skirtumas reiškia ir kokybės skirtumą“, – BNS ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje ES projekto „Produktų dvejopos kokybės poveikis Lietuvos vartotojams“ tyrimų rezultatams, sakė Irma Gudžiūnaitė.

Anot jos, EK ataskaitoje nurodomo tepamo sūrelio sudėtis Vokietijoje ir Lietuvoje labai skiriasi.

„Parduodamo Vokietijoje sūrelio sudėtis gana paprasta, iš kokių penkių ingridientų – sūris, druska, žolelės ir panašiai. Tuo tarpu Lietuvoje tas pats gamintojas, tas pats sūrelis, taip pat reklamuojamas, tačiau sudėtyje yra dar penki papildomi elementai, kaip kažkokios rūgštys, papildomai pridedančios skonines savybes“, – BNS sakė ji.

„Aš manau, kad sūrelio atveju čia būtų kokybės skirtumas ir turbūt būtų prastesnė kokybė Lietuvos rinkai, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje“, – pridūrė ji.

Jeigu paaiškėtų, kad skirtumai yra esminiai ir gali iškreipti vartotojų elgesį, gamintojams būtų taikoma atsakomybė ir skiriamos baudos. Tačiau produktas ir jo sudėtis turi būti išsamiai patikrinta ir palyginta bent trijose ES valstybėse.

EK Teisingumo ir vartotojų generalinio direktorato vadovė Blanca Rodriguez Galindo (Blanka Rodriges Galindo) sako, kad tyrimas atskleidė, jog kai kurių produktų sudėtis skiriasi, tačiau analizė nekalba apie jų kokybę. Be to, pasak jos, negalima teigti, kad skirtumai yra tarp Rytų ir Vakarų, Pietų arba Šiaurės Europos.

„Produktai skirtingi skirtinguose regionuose ir skirtingose šalyse, bet negalima padalinti į Vakarų, Rytų ar kitas Europos dalis. Tai mūsų požiūriu labai svarbu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė konferencijoje dalyvaujanti B. Rodriguez Galindo.

Anot jos, kiekviena šalis turi pati įvertinti, ar skirtumai sumažina produktų kokybę, ar vartotojas yra klaidinamas. Be to, jos teigimu, kokybė yra labai subjektyvus dalykas.

Anot B. Rodriguez Galindo, kai kuriais atvejais produktų sudėties skirtumai gali būti pateisinami dėl skirtingų šalių teisės aktų ir nurodymų dėl produktų naudojimo, be to šalia gamyklos gali nebūti vienodų žaliavų, iš kurių gaminami produktai.

Anot jos, EK toliau tęs iniciatyvą, atliks papildomų bandymų.

Dauguma lietuvių mano, kad produktų kokybė Lietuvoje ir Europoje skiriasi

Dauguma – 75 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad maisto produktų kokybė Lietuvoje ir kitose Europos šalyse skiriasi, rodo naujausias tyrimas.

Jį užsakiusios Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Neringa Ulbaitė sako, jog norėta patikrinti, ar dvejopos kokybės prielaida egzistuoja, ar tai yra tik mitas.

„Mūsų vartotojai daug keliauja, poveikį turi ir emigracijos procesai, nes žmonės keičiasi savo patirtimis (...). Tyrimo tikslas ir buvo išsiaiškinti, ką patys vartotojai mano. (...) Rezultatas atskleidė, kad apie 75 proc. vartotojų mano, kad Lietuvoje tie produktai parduodami šiek tiek kitokios sudėties“, – BNS ketvirtadienį sakė N. Ulbaitė.

„Buvo atliekami ir eksperimentai, duodami pavyzdžiai vartotojams su nuoroda, kad produktas pagamintas rytų Europos rinkai, o kitas – vakarų Europos rinkai. Dauguma būtų linkę rinktis tą produktą, kuris skirtas vakarų Europai“, – pridūrė ji.

Anot N. Ulbaitės, nebūtinai laikoma, kad kokybė prastesnė, bet vartotojai mano, kad rytų ir vakarų Europos rinkoms yra gaminami kitokie produktai.

Dvejopos produktų kokybės problemą pirmiausia pradėjo kelti Čekija, Slovakija ir Slovėnija. Lietuvoje šis klausimas tapo aktualus įvedus eurą.

„Ne paslaptis, kad įvedus eurą, labai padidėjo maisto produktų kainos ir atsirado lūkestis, kad produktų kokybė nebūtų prastesnė negu kitų šalių“, – sakė N. Ulbaitė.

Tyrimą atlikusios duomenų analitikės Rimos Kalinauskaitės teigimu, 70 proc. apklaustųjų taip pat mano, kad dvejopos kokybės yra ne tik maisto, bet ir kiti produktai, pavyzdžiui, skalbimo milteliai, žaislai, vaistai.

Be to, 88 proc. žmonių mano, kad už kokybę yra atsakingi gamintojai, tačiau jais pasitikti tik trečdalis apklaustųjų.

Tyrimas vyko gruodį-vasarį, imant grupinius interviu iš vartotojų, apklausus tiesiogiai bei internetu. Tyrimai apėmė tarptautinių prekės ženklų produktų – kavos, šokolado, sūrio, sultinio, kečupo ir kitų – vertinimą.

Rytinėms Europos Sąjungos (ES) šalims skundžiantis, kad jų vartotojai nukenčia dėl dvejopos kokybės maisto produktų, Europos Komisija (EK) pirmadienį paskelbė Jungtinio tyrimų centro analizę. Ištyrus 1380 mėginių, paimtų iš 128 rūšių maisto produktų devyniolikoje ES šalių, teigiama, jog mokslininkai nerado įrodymų, kad bloko rytinių ir vakarinių šalių rinkoms skirtų produktų maisto produktų kokybė aiškiai skiriasi.

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
2.2000

Galimybių pasas: ką svarbu žinoti besitestuojantiems (2)

Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad pagrindinis testavimo būdas Galimybių...

„Sodra“: atlyginimai auga dar sparčiau nei pernai, vidutinis uždarbis – 1465 eurai (101)

Gyventojų darbo pajamos šiemet auga netgi sparčiau nei pernai, tačiau didėja ir atskirtis –...

Rusijos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 1 proc. (2)

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Rusijos sukurtas bendrasis vidaus produktas ( BVP )...

„Continental“ Lietuvoje šiemet planuoja pasiekti 73 mln. eurų apyvartą

Viena didžiausių investuotojų Lietuvoje , Vokietijos kapitalo automobilių elektronikos...

Dogekoino vertė per pastarąjį mėnesį išaugo net 800 proc. (16)

Kriptovaliutos dogekoino vertė per pastarąjį mėnesį pakilo net 800 proc. Tokia tendencija be galo...

Top naujienos

Tradicinę šeimą pasišovusių ginti „valstiečių“ flange ir kitoks balsas: ne visi pritaria Širinskienei

Skirtingų lyčių asmenų santuoka pagrįstą šeimą pasišovusioje ginti Lietuvos valstiečių...

„Sodra“: atlyginimai auga dar sparčiau nei pernai, vidutinis uždarbis – 1465 eurai (101)

Gyventojų darbo pajamos šiemet auga netgi sparčiau nei pernai, tačiau didėja ir atskirtis –...

Netrukus – mokyklų tinklo pertvarka: 150 iš 1000 bus „motininės“, bet neigia jų virtimą elitinėmis (105)

Antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatė savo „Tūkstantmečio...

Seimas sprendžia dėl naujų Konstitucinio Teismo ir LAT teisėjų, tarp valdančiųjų vėl nesutarimai dėl Mizaro (12)

Seimas antradienį balsuoja dėl naujų Konstitucinio Teismo ( KT ) ir Lietuvos Aukščiausiojo...

Lietuvoje nustatyti 685 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar 10 žmonių papildyta (128)

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 685 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, nuo šio infekcijos...

Audrą sukėlęs Nausėdos pasisakymas: ar koketavimas su Šeimų maršo dalyviais atskleidė prezidento kortas dėl partnerystės (972)

Prezidentui Gitanui Nausėdai šeštadienį „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ metu išplatinus...

Bliūkšta Rusijos planai dėl „Sputnik V“ vakcinos (230)

Sovietinio laikotarpio automobilių gamyklos pavertimas pažangiu centru, kuriame sparčiai ir...

Transliacija / Delfi tema. Kokia pagalba gyventojai ir verslas galės naudotis baigiantis karantinui?

Nuo liepos 1-osios palaipsniui bus atitraukiama pagalba verslui ir gyventojams, kuri taikoma karantino...

Prezidentūra: šeštadienį Nausėda kreipėsi ne į Šeimų maršo dalyvius pakomentavo prezidento poziciją dėl Partnerystės įstatymo (330)

Prezidentūra tvirtina, kad šeštadienį „Didžiajame šeimos gynimo marše“ transliuotu...