Europoje vis garsiau imama kalbėti, kad didelė dalis išaugusio ES eksporto į Centrinės Azijos šalis – Kazachstaną, Armėniją ar Kirgiziją – šių valstybių nepasiekia, nes pakeliui „pradingsta“ Baltarusijoje ir Rusijoje.
Įtakingas Vokietijos leidinys „Die Welt“ prieš kurį laiką paskelbė, kad nuo karo pradžios iki praėjusių metų pabaigos tokiu būdu į Rusiją ir Baltarusiją patekusių prekių vertė siekė apie 8 mlrd. eurų. Nenurodydamas konkrečių skaičių, „Die Welt“ konstatavo, kad Lietuvai tenka antra didžiausia šio šešėlinio eksporto dalis po Vokietijos.
Britų „Financial Times“ gegužę skelbė, kad nuo karo pradžios tranzito per Rusiją metu „pradingo“ maždaug pusė dvejopos paskirties prekių, kurios turėjo pasiekti Centrinę Aziją. Šių prekių, kurias galima panaudoti tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams, vertė siekia apie 1 mlrd. eurų, o į Rusiją tokiu būdu pateko lėktuvų atsarginių dalių ar optikos technologijų.
„Financial Times“ straipsnyje nurodoma, kad itin didelė tokio eksporto dalis į Rusiją pateko per Baltijos šalis.
Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad vien per praėjusius metus prekių eksportas iš Lietuvos į Kazachstaną ir Uzbekistaną išaugo 3 karus, į Kirgiziją – 10 kartų.
Kai kurių atskirų gaminių eksporto apimčių į Centrinę Aziją augimo mastas apskritai stulbina, pavyzdžiui, monitorių ir projektorių į Kirgiziją pernai, palyginti su ikikariniais 2020-aisiais, eksportavome 3684 proc. daugiau.
Priemonių pažaboti tokį šešėlinį eksportą į Rusiją praėjusią savaitę ėmėsi Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji patvirtino sąrašą su 57 dvejopos paskirties prekėmis, kurias nuo liepos 3 d. draudžiama iš Lietuvos sausumos keliais vežti į Centrinę Aziją per Rusijos ir Baltarusijos teritorijas.
Visgi Delfi kalbinti ekspertai kaltinti Lietuvos verslo dėl šešėlinio eksporto neskuba. Pasak jų, dalis įmonių apskritai nežino, kad dalyvauja galimai nešvariose schemose, o kitos iš tiesų nedaro nieko blogo nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu.
Be to, įspėjama, kad ribodama tam tikrų prekių eksportą į Centrinę Aziją, Lietuva rizikuoja susigadinti santykius su šio regiono valstybėmis.
Sukurtos specialios įmonės
Muitinės tarpininkų bendrovės „Bunasta“ savininkas Jurgis Adomavičius pasakoja, kad įprastai prekių „dingimo“ tranzito metu schemoje dalyvauja ne viena grandis.
Iš pradžių sutvarkomi dokumentai, pagal kuriuos krovinys iš Lietuvos turi važiuoti, pavyzdžiui, į Kazachstaną. Tuomet vežėjas mūsų šalyje krovinį paima ir pristato iki sandėlių Baltarusijoje, o gavėjas Kazachstane jį iškart parduoda į Rusiją.
Pasak J. Adomavičiaus, už tokių schemų organizatorių nebūtinai stovi lietuviai verslininkai, o prekes, kurios vėliau pradingsta, gabenantys mūsų šalies vežėjai, nebūtinai žino, kad prisideda prie šešėlinio eksporto į Rusiją.
„Yra tam tikros sukurtos įmonės, kurios šioje veikloje specializuojasi, kurios užsakinėja transportą trumpoms grandinėms. Matome, kad pasienyje atsiranda daug įmonėlių, kurios anksčiau važinėdavo trumpais maršrutais, gabendavo krovinius po Lietuvą ar Baltijos šalis. Dabar jos pradėjo važinėti iki Baltarusijos sandėlių ir imti už tai neblogus pinigus. Bet jos gal net nežino, kad dalyvauja kažkokiose schemose“, – aiškina pašnekovas.
Jis patikina, kad rimti Lietuvos verslai tokiose schemose tikrai nedalyvauja, nes tai gresia finansiniais ir reputaciniais nuostoliais: „Mes esame tikri, kad mūsų klientai prekes tikrai veža į Centrinę Aziją ir negali jų perparduoti, nes kitaip mums tektų sumokėti visus garantinius mokesčius, kurie atsiranda, jei prekės nepasiekia gavėjo šalies pagal visus tranzito dokumentus.“
J. Adomavičiaus teigimu, pastangas užkardyti šešėlinį eksportą į Rusiją deda ir Lietuvos muitinė. Neseniai ji įvedė tvarką, pagal kurią per 40 dienų privaloma pateikti gavėjo šalies muitinės deklaraciją, kaip įrodymą, kad prekės pasiekė galutinį tašką.
Be to, eksportuotojai turi pateikti gamintojo deklaraciją, patvirtinančią, jog pastarasis žino, kad prekes parduoda į Centrinę Aziją.
„Manau, kad žinodami tos deklaracijos svarbą ir galimą atsakomybę, gamintojai jos bet kam neduos. O tie perpardavinėtojai, kurie dabar atsirado, turės išnykti“, – sako „Bunastos“ akcininkas.
Gali prarasti dalį eksporto rinkų
Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyvą riboti dvejopos paskirties prekių tranzitą per Rusiją ir Baltarusiją, J. Adomavičius vertina skeptiškiau. Jo teigimu, tai gražus žingsnis viešųjų ryšių požiūriu, bet jis nepagrįstai apsunkins institucijų darbą.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų nepamiršti, kad yra ir kitos institucijos, kurios pavaldžios kitoms ministerijoms. Dabar mes, mutininės tarpininkai, sulaukiame daugiausia priekaištų ir iš Muitinės, ir iš kitų klientų, nors visos tvarkos nėra iki galo aprašytos ir aiškios. Yra labai daug improvizacijos, kuri apsunkina darbą ir reikalauja daug resursų. Iš pradžių turbūt reikėtų galvoti, kaip kažką padaryti, o paskui skelbti sąrašus“, – kalba J. Adomavičius.
Lietuvos iniciatyvos neužtenka
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyvą taip pat vertina gana kritiškai. Pasak jo, tokie dvejopos paskirties prekių tranzito per Rusiją ir Baltarusiją ribojimai turėtų būti taikomi ES mastu, tik tuomet pasiektų tikslą.
„Bendro paveikslo tai labai nepakeis, nes jei tai bus tik Lietuvos iniciatyva, tai tos prekės tiesiog keliaus per kitas valstybes. Pavyzdžiui, Latvijoje net tiesioginis eksportas į Rusiją pastaruoju metu yra išaugęs.
Be to, jis pažymi, kad tikrai ne visas Centrinei Azijai skirtas eksportas galiausiai patenka į Rusiją. Pavyzdžiui, pačiam Kazachstanui taip pat reikia vakarietiškų prekių, todėl ribodami kai kurių jų eksportą galime patys sau prisidaryti problemų.
„Lietuva geografiškai yra arti Centrinės Azijos rinkų, santykiai su jomis yra nusistovėję nuo seno. Jei mes norime būti patys skaidriausi, tai tas skaidrumas taip pat turi savo kainą, pavyzdžiui, galime prarasti Kazachstano rinką, nors ši valstybė absoliučiai nėra sankcijų objektas“, – aiškina Ž. Mauricas.
Ne visas eksportas blogas
„Luminor“ ekonomistas neskuba smerkti tų įmonių, kurios eksportuoja į Centrinę Aziją, nors galbūt ir žino ar bent nujaučia, kad prekės skirtos gavėjams Rusijoje.
„Dalis įmonių, su kuriomis ir pačiam teko bendrauti, sako, kad seniai eksportuoja į tą patį Kazachstaną, turi ten ilgalaikes partnerystes ir ne jų reikalas bei galvos skausmas, kur tos prekės vėliau nukeliauja, nes partneriai sako, kad jos realizuojamos vidaus rinkoje“, – pasakoja pašnekovas.
Jis sako, kad jei kažkuri įmonė tokios prekybos atsisakys, tai jos vietą užims kita, o verslas tai puikiai supranta. Didelėms įmonėms, kurių eksportas į Centrinę Aziją sudaro tik kelis procentus apyvartos, pakeisti rinkas yra lengviau, tačiau yra bendrovių, kurioms ši kryptis suneša didžiąją dalį pajamų.
„Tokioms įmonėms atsisakyti Centrinės Azijos rinkų nėra jokios ekonominės, teisinės ir net moralinės logikos, nes eksportas ten nėra draudžiamas. Jos dirba su savo partneriais kur nors Kazachstane ir nesupranta, kodėl Kazachstanas turi kentėti. Galiausiai nėra taip, kad tos prekės iš Centrinės Azijos į Rusiją patenka tiesiogiai, jos ten dažniausiai dar kelis kartus perparduodamos“, – aiškina Ž. Mauricas.
Be to, jis pabrėžia, kad apskritai didžiausia įvairios kilmės prekių reeksportuotoja į Rusiją yra Kinija.
„Į Kiniją patenka gerokai daugiau prekių iš Vakarų, negu reikalautų tos šalies poreikiai. Tikėtina, kad jos reeksportuojamos į Rusiją, o ten jau niekas nežiūri, dvejopos paskirties tos prekės ar ne“, – sako Ž. Mauricas.
Telefonai iš Lietuvos rusų nepasieks
Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui į Nacionalinį kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąrašą papildomai įtraukti daugiau nei penkiasdešimties pozicijų ir subpozicijų dvejopo naudojimo prekių, kurios per Lietuvos teritoriją yra eksportuojamos pro Baltarusiją ir Rusiją daugiausiai į Vidurio Azijos šalis ir gali būti naudojamos vykdant karo veiksmus Ukrainoje.
„Siekdama riboti Rusijos ir Baltarusijos galimybes tęsti karo veiksmus Ukrainoje, keliančius grėsmę ir Lietuvos saugumui, Lietuva imasi ryžtingų veiksmų – ribosime dvejopo naudojimo prekių eksportą į trečiąsias šalis per Rusiją ir Baltarusiją.
Sprendimas priimtas, remiantis Europos Komisijos pateiktais duomenimis, kurie rodo, kad gerokai išaugo sankcionuotų prekių, kurios, tikėtina, naudojamos ginkluotei kare prieš Ukrainą, eksportas į Vidurio Azijos šalis“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Į tokių dvejopos paskirties prekių sąrašą pateko telefonai, monitoriai ir projektoriai, radarai, įvairi elektrotechnikos aparatūra, optikos prietaisai, įvairios pramoninės staklės, ritininiai ir rutuliniai guoliai, duomenų apdorojimo mašinos ir panašiai.
