AIG (American International Group) pasaulyje aptarnauja daugiau nei 88 mln. klientų. Bendrovės žinioje dirba apie 64 tūkst. darbuotojų. 240 iš jų – Vilniuje, tačiau bendrovė nusimačiusi iki kitų metų pabaigos darbuotojų skaičių Lietuvoje išauginti iki 500.
Apie įmonės plėtros galimybes ir Lietuvos pranašumą prieš kitas paslaugų centrus viliojančias šalis portalas DELFI kalba su AIG paslaugų centro Lietuvoje vadovu P. Siuda.
- Kodėl AIG pasirinko Lietuvą, o ne, pavyzdžiui, Lenkiją, Latviją, Estiją?
- Europoje įkūrėme du paslaugų centrus. Vieną – Bulgarijoje, maždaug metais anksčiau nei Lietuvoje. Kitą – Vilniuje. Kuriant centrus tikslas buvo „padengti“ Pietų Europą iš Bulgarijos ir Šiaurės Europą iš Lietuvos. Iš viso mes teikiama paslaugas 24 užsienio kalbomis. Vėliau paaiškėjo, kad ne su visomis kalbomis šis planas veiks. Pavyzdžiui, graikų, turkų kalba galime paslaugas teikti iš Bulgarijos, o norvegų, suomių kalbomis patogiau iš Vilniaus. Bet kalbant apie kai kurias kalbas ši strategija nepasiteisina. Pavyzdžiui, prancūziškai kalbančių darbuotojų galime lengvai rasti Lietuvoje, bet sunkiau Sofijoje.
Taigi, ta strategija, kuri atrodė fundamentali renkantis paslaugų centrų lokacijas, pasikeitė. Šiuo metu sakome, kad Europoje turime du paslaugų centrus, kurie dirba bendradarbiaudami vienas su kitu.
Šiuo metu nebežiūrime į kitas Rytų Europos, kaip Lenkija ar Rumunija, nes, pavyzdžiui, Lenkijos atveju šalyje yra paslaugų centrų prisisotinimas rinkoje, kas sukuria naujoms bendrovėms daug problemų su personalo paieška ir įdarbinimu. Kartais dėl vieno darbuotojo tenka konkuruoti su keliais, labai stipriais konkurentais. O kartais, pavyzdžiui, Rumunijoje, gali būti reikalingos darbo jėgos tam tikruose regionuose, bet regionai gali būti sunkiai pasiekiami.
Tuo metu Vilnius yra Europos centre, lengvai pasiekiamas iš daugelio taškų ir turi augančią rinką paslaugų centrų sektoriuje. Be to, nemanau, kad tai buvo vienas iš svarbiausių faktorių, sprendžiant įsikurti čia, bet man jis yra – Lietuva gera vieta gyventi.
O tokiam verslui, kuriam svarbu pritraukti darbuotojus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir viso pasaulio, svarbu, kad paslaugų centras būtų ten, kur darbuotojai norėtų gyventi.
Be to, yra ir kitų daugybė priežasčių: demografija, infrastruktūra, gyvenimo kokybė.
Daug kas sako, kad čia įmonės ateina dėl mažo darbo užmokesčio, bet jei viskas būtų tik dėl užmokesčio, mūsų centrai būtų Centrinėje Afrikoje, kur pigiausia darbo jėga. Žinoma, kaina svarbi, bet kartu svarbūs ir visi kiti kaštai (biuro nuoma, išlaidos komunikacijos priemonėms ir pan.). Taigi, įmonėms steigiant savo centrus svarbu darbo jėgos, infrastruktūros ir gyvenimo mieste ar šalyje kokybė.
- Paminėjote, kad Lenkijoje užsienio investuotojai, įsteigę paslaugų centrus, susiduria su labai didele konkurencija. Bet ir Vilniuje mes jau turime nemažai paslaugų centrų.
- Pateiksiu pavyzdį: paskutinius 12 metų dirbau Krokuvoje, kuri pagal gyventojų skaičių panaši į Vilnių. Šiame mieste paslaugų centrų yra 87, kai Vilniuje iki 15. Krokuvoje apie 30 tūkst. žmonių dirba šiame sektoriuje. Tai sukuria labai didelę konkurenciją.
- Ar teko girdėti pavyzdžių Lenkijoje, kai per daug išaugus kaštams įmonė nusprendžia savo paslaugų centrą iškelti į dar pigesnę šalį?
- Ne. Man neteko girdėti, bet čia kalbame ne apie pasitraukimą, o augimo sustojimą.
Pavyzdžiui, AIG, rinkdamasi šalis paslaugos centrams, svarstė apie Lenkiją, bet nusprendė ten nesikurti. Tai rodo, kad įmonė nepaliko šalies, bet tiesiog jos ir nepasirinko.
- Minėjote, kad AIG centre Vilniuje turite daug užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų. Iš kur jie atkeliauja?
- Šiuo metu padalinyje dirba darbuotojai iš 13 skirtingų valstybių. Ateityje tokių darbuotojų bus dar daugiau. Kartais užsieniečio priėmimas į darbą užtrunka ilgai. Pavyzdžiui, suomiai nemėgsta per daug keliauti ir keisti gyvenamosios vietos, jie nori likti savo šalyje. Taigi įdarbinus suomius mums prireikė daug laiko, kol įtikinome juos atsikraustyti čia. Ir čia ne Vilniaus problema. Tiesiog jiems gerai ir Suomijoje. Turime ir portugalų, ispanų, prancūzų ir net turime vieną brazilą.
- Kodėl užsieniečiai sutinka atvykti ir gyventi čia?
- Kai kurių darbuotojų tėvynės susiduria su ekonominėmis problemomis, pavyzdžiui Ispanija. Kitiems tiesiog reikia gyvenime pokyčių. Treti čia studijuoja pagal Erasmus programą, o paskui tiesiog lieka Lietuvoje. Turime vieną darbuotoją iš Prancūzijos, kuris Lietuvoje gyvena jau dešimt metų ir kiekvieną žiemą sako, kad tai tikrai jau paskutinė žiema Lietuvoje, bet jis vis lieka.
- Kiek iš darbuotojų Vilniuje yra lietuvių?
- Lietuvių dirba apie 80 proc.
- Šiuo metu atidarote dar vieną biurą ir papildomai įdarbinsite apie 100 darbuotojų. Ar ši plėtra buvo planuota jau prieš pradedant dirbti Lietuvoje, ar idėja gimė pamačius Lietuvos privalumus ir potencialą?
- Šiuo metu Lietuvoje daug diskutuojama apie naujai paruoštą Darbo kodeksą. Pabrėžiama, kad Lietuvos darbo rinkai reikia liberalesnių sąlygų. Ar Jums čia galiojanti darbo teisės atrodo per griežta?
- Aš kilęs iš Rytų Europos. Mūsų šalyse suvokimas apie darbo teisę ir tvarką yra panaši. Nesu šokiruotas ar nustebęs. Žinoma, kaip vadovas aš visada tikiuosi lankstesnio reguliavimo, bet šiuo metu Lietuvoje esanti tvarka tikrai mūsų verslui netrukdo.
Mūsų kompanija remiasi į ilgalaikį įdarbinimą, todėl, pavyzdžiui, įdarbinimo ar atleidimo lankstumas, mums nėra toks svarbus.
