Europos higieninio popieriaus gamintojų asociacijos „European Tissue Symposium“ duomenys rodo, kad 2011 m. vidutiniškai pasaulyje vienas gyventojas suvartojo po 4,4 kg higieninio popieriaus produktų. Rytų Europoje vienam žmogui teko nepilni 5 kg, o, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje vienas gyventojas per metus sunaudojo apie 24 kg tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių, nosinių ir servetėlių.
2007 m. duomenys rodė, kad daugiausia higieninio popieriaus pasaulyje suvartojo JAV, Kanada ir Švedija.
Kalbant apie Rytų Europą, mažiausiai minėtos produkcijos sunaudojama Gruzijoje, Albanijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Šiose šalyse 2007 m. vienam gyventojui teko mažiau nei 2 kg higieninio popieriaus produkcijos. Tuo metu Lietuvos gyventojui teko apie 6 kg, šalyje sunaudota apie 21 tūkst. tonų higieninio popieriaus produktų.
AB „Grigiškės“, gaminančios popieriaus gaminius, generalinis direktorius Gintautas Pangonis teigė, kad ekonominio augimo metu iki paskutinės krizės Lietuvoje higienos popieriaus sunaudojimas augo apie 10-15 proc. Dabar higienos popieriaus suvartojimas Lietuvoje auga 7-10 proc. kasmet.
Apie lietuvių higieninio popieriaus suvartojimo įpročius G. Pangonis buvo užklaustas diskusijoje Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavime Prienų rajone.
„Didžiausias suvartojimo augimas pastebimas virtuvinių rankšluosčių sektoriuje, tualetinio popieriaus suvartojimo augimas mažesnis“, - teigė jis.
„Jei žmonės turi pinigų ne tik maistui, tai ir perka popierines nosines, servetėles, rankšluosčius“, - sakė jis.
Tai atspindi ir higieninių popieriaus gaminių dydžių tendencijos. Kol Lietuvoje vis dar gaminamos 24*24 cm dydžio servetėlės, kai kur Vakarų rinkose pardavinėjamos 33*33 cm.
Nors G. Pangonis tiki, kad higienos popieriaus suvartojimas priklauso nuo šalies išsivystymo lygio, vis dėlto Vakarų pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama ekologijai, pagal kurios principus popieriniai rankšluosčiai ar servetėlės turėtų būti pakeistos medžiaginėmis.
2010 m. „National Geographic” skelbė, kad tualetinio popieriaus gamyba per dieną pareikalauja 27 tūkst. medžių.
Susivienijimo žali.lt koordinatoriaus pavaduotoja Virginija Vingrienė teigė, kad kalbant apie higieninį popierių ir ekologiją gamtai tinkamiausią sprendimą rasti sunku.
„Svarbu, kaip popierius gaminamas – ar iš medžių tiesiogiai, ar iš perdirbto popieriaus. Jei iš perdirbto, tai, aišku, kad toks popierius gamtai draugiškesnis“, - komentavo moteris.
Pasak jos, viešuose tualetuose rankoms džiovinti vietoje popierinių rankšluosčių neretai įrengiami elektriniai rankų džiovintuvai.
Tęsdama mintis apie popierinius rankšluosčius pašnekovė pastebėjo, kad, jos nuomone, geriausia išeitis tikriausiai būtų daugkartinio naudojimo rankšluosčiai.
Tuo metu G. Pangonis teigė, kad gaminant, pavyzdžiui, tualetinį popierių dalis gaminama iš makulatūros.
„Jei žiūrėtume pagal šalis, Skandinavijoje, kuri daug dėmesio skiria ekologijai, tualetinio popieriaus iš makulatūrinio plaušo sunaudojama daug daugiau. Palyginimui – pietinės Europos šalys (Italija, Ispanija) daug daugiau suvartoja popieriaus iš celiuliozės“, - sakė jis.
