aA
Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų, kaip toliau augs ir judės šalies ekonomika, jei nepavyks užpildyti laisvų darbo vietų. Jau kuris laikas kalbama apie darbuotojų trūkumą daugumoje sektorių: nuo statybų iki informacinių technologijų. Ar Lietuva sugebės išsigelbėti pati, o gal bus privesta plačiau praverti duris piliečiams iš trečiųjų šalių?
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad per paskutinį penkmetį į Lietuvą imigravo po daugiau nei 20 tūkst. žmonių kasmet. Vis dėlto tai nepakankamas skaičius, kad šalyje nemažėtų gyventojų dėl migracijos: vis dar daugiau gyventojų palieka Lietuvą nei į ją atvyksta.

Nuo 2013 metų didžiausias imigrantų skaičius fiksuotas prieš ketverius metus (24,3 tūkst.), vėliau į šalį atvykstančiųjų skaičius vėl pradėjo mažėti. Skaičiuojama, kad pernai į šalį atvyko gyventi 20,4 tūkst. gyventojų.

Migracijos departamento duomenimis, per šių metų pirmus devynis mėnesius jau išduota 12,3 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje ir 478 leidimai gyventi nuolat Lietuvoje.

Daugiausiai leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išduota Ukrainos (6,4 tūkst.), Baltarusijos (3,2 tūkst.), Rusijos (733), Indijos (529) ir Moldovos (150) piliečiams.

Tačiau leidimų gyventi išdavimo statistika neatskleidžia tikrojo darbuotojų poreikio šalyje, nes dalis prašymų yra nepatenkinami ir norintys trečiųjų šalių piliečiai dirbti Lietuvoje to tiesiog padaryti negali.

Biurokratinio palengvėjimo nemato

Advokatų kontoros „ILaw“ asocijuota partnerė Svetlana Naumčik pasakoja nuolat dirbanti su įmonėmis, kurioms reikalingi darbuotojai iš užsienio. Vis dėlto, nors klausimas apie tai, kad į Lietuvą įsivežti darbuotojus yra problematiškas ir dažnai aptariamas viešoje erdvėje, teisininkė kol kas nejaučia, kad padėti įdarbinti užsieniečius įmonėms būtų lengviau.

„Matau atvirkščias perspektyvas. Dabar jau net pradėta tikrinti pačias įmones, kurios nori įdarbinti užsieniečius. Pavyzdžiui, įmonė turi lietuvių darbuotojų ir nori įdarbinti užsieniečių. Anksčiau tokiu atveju tikrindavo tik užsieniečius, dabar pradėjo tikrinti ir pačią įmonę: prašo atsiųsti veiklos dokumentus, su kuo įmonė prekiauja, kam išrašo sąskaitas, ar tikrai vykdo veiklą, – kalbėjo pašnekovė. – Įstatymai nuolat keičiasi ir prieš kelis mėnesius atsirado punktas, kad gali būti atsisakoma išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, jei įmonė nevykdo veiklos. Ir šį punktą Migracijos departamentas pradėjo subjektyviai traktuoti. Pavyzdžiui, įmonė įsteigta prieš dešimt metų, dirba, turi patalpas. Ją ateina tikrinti, žiūri, ar tikrai įmonė prekiauja, ir vėliau nusprendžia, kad veikla nėra vykdoma“.

Pasak S. Naumčik, į ją kreipiasi įmonės ne tik norinčios naujai įdarbinti užsieniečius, bet ir tos, kurių norimiems įdarbinti žmonėms nesuteikiama galimybė atvykti į Lietuvą dirbti.

„Prieš dvi savaites sulaukiau skambučio iš įmonės Klaipėdoje. Joje dirba apie 100 darbuotojų. Jie nuolat įdarbina užsieniečius. Jau turėjo apie 50 ir nusprendė įdarbinti dar 20 ukrainiečių, bet visų prašymai buvo atmesti. Motyvas nurodytas, kad įmonė nevykdo veiklos ir kad darbuotojus norima įdarbinti tam, kad jie dirbtų vėliau kitose įmonėse. Bet jei tai yra statybos įmonė, normalu, kad ją samdo kaip subrangovą ir darbuotojai važiuoja dirbti į kitus objektus. Juk subrangos pagrindais dirba visas statybų sektorius“, – piktinosi pašnekovė. Pasak jos, šios įmonės vadovas skundėsi, kad jo darbai stoja ir jis praranda pajamas.

Taip pat S. Naumčik kyla problemų su įmonėmis, kurios nori įdarbinti užsienietį naujai veiklai įmonėje: „Sakome, kad norime vykdyti naują veiklą, pavyzdžiui, įmonė ilgai dirbo prekybos srityje, o dabar nori užsiimti ir programavimu, o tam reikia įdarbinti specialistą, kurį sunku rasti Lietuvoje. O mums sako, kad įmonėje veikla kol kas nėra vykdoma, todėl atvažiuoti darbuotojas negali“.

Pašnekovė paminėjo, kad naujų sunkumų sukelia ir nauja tvarka, kai nacionalinės (D) vizos dokumentus reikia pateikti nebe Lietuvoje, bet šalyje, kurioje gyvena užsienietis.

„Jei anksčiau norėdavome įdarbinti ukrainietį, jis atvykdavo į Lietuvą, ir čia pateikdavo dokumentus. Dabar tai padaryti jis gali ambasadoje Kijeve, tačiau ten didžiulės eilės. Vien du mėnesius reikia laukti, kad pateiktum dokumentus“, – kalbėjo S. Naumčik.

Teisininkė pasidalijo ir dar viena sudėtinga situacija, kai nuo gegužės mėnesio bando padėti Lietuvoje įsidarbinti dviem Indonezijos piliečiams. Indonezijoje Lietuvos ambasados nėra. Ambasada, kuriai priskirta Indonezija, – Japonijoje.

„Žmonės neturi pinigų skristi iki Japonijos pateikti dokumentu, todėl mes turime rūpintis išlaidų padengimu. Tačiau vizas sutiko išduoti Vengrijos ambasada Džakartoje. Tokiais atvejais reikia ieškoti ambasados, kuri atstovauja Lietuvai vizų išdavimo klausimais. Bet kiekviena ambasada turi savo tvarką ir reikalavimus, tai vėl atima daug laiko“, – teigė S. Naumčik.

Išeitis ne tik darbuotojai iš trečiųjų šalių

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigė, kad situacija statybų sektoriuje nelabai keičiasi: įmonės vis dar jaučia pirmosios grandies, pavyzdžiui, statybininkų, mūrininkų, apdailos darbuotojų, trūkumą.

„Trūksta tų darbuotojų, kurių augant rinkai ir didėjant statybų apimtims, vietinė rinka nelabai begali patenkinti. Čia jau vieša paslaptis, kad nemažai dirba darbuotojų iš Ukrainos, Baltarusijos. Tenka pripažinti, kad mūsų įdarbinimo sistema nėra tokia greita ir lanksti, kaip norėtųsi, todėl tenka naudotis trečiųjų šalių, kaip Lenkijos įdarbinimo agentūrų, paslaugomis. Jos įdarbina darbuotojus ES valstybėje, o tada juos lengviau atsivežti į Lietuvą. Manau, kad jei būtų galimybės greičiau į Lietuvą atsivežti trūkstamų profesijų darbuotojų, būtų taupomi kaštai ir laikas“, – kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto M. Statulevičius nemano, kad situacija statybų sektoriuje yra pavojinga. Bent didžiosios įmonės, kurias atstovauja asociacija, kol kas projektų nestabdo dėl darbuotojų trūkumo: „Visgi ieškoma sprendimų ir perkamos brangesnės paslaugos, nes pasiūla yra ir darbuotojus galima gauti per trečiąsias šalis, taip ir sprendžiama problema“.

Iš kitos pusės pašnekovas pripažino, kad jei situacija su trečiųjų šalių piliečių įdarbinimu Lietuvoje nesikeis, ilgesnėje perspektyvoje projektų stabdymas gali tapti rizikos veiksniu.

Pasak M. Statulevičiaus, situaciją švelnina ir tai, kad pastebima vis daugiau į statybų sektorių sugrįžtančių dirbti lietuvių iš emigracijos Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje.

„Taigi buvusių darbuotojų sugrąžinimas iš dalies šiek tiek sprendžia šią problemą“, – konstatavo jis.

Be to, asociacijos vadovui optimizmo teikia ir technologijų pažanga. „Taip, kad neturėsime žmonių, nebus, tiesiog gal bus brangiau juos atsivežti. Čia laiko ir kainos klausimas. Reikia įvertinti tai, kad statybų sektoriuje yra technologinių pokyčių ir tam tikrus darbuotojus po kurio laiko bus galima keisti technologijomis. Ateina skaitmeninis projektavimas, skaitmeninė statyba. Žinoma, tai nėra labai greitas procesas, bet įmonės jau pradeda galvoti apie tai ir investuoti, kad pasiruoštų laukiantiems demografiniams iššūkiams“.

Nemato politinės valios įsileisti daugiau darbuotojų

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tiki, kad be didesnių srautų iš trečiųjų šalių Lietuva neišsivers.

„Dalis ir dabar noriai atvyktų į Lietuvą, bet, aišku, nereikia turėti iliuzijų, kad esame patraukliausia šalis darbuotojams iš trečiųjų šalių. Yra daugiau Europoje šalių, kurios daugiau moka ir juos maloniau priima, bet galime pasidžiaugti, kad visgi yra dar žmonių, kurie nori čia atvažiuoti dirbti“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, čia Lietuvos valstybinės institucijos turėtų greičiau suktis ir greičiau tvarkyti dokumentus. Be to, būtų nuostabu turėti daugiau valstybės iniciatyvų darbuotojams iš užsienio pritraukti.

„O dabar nėra susitvarkyta net su leidimų išdavimo laiku. Be to, priimami keisti įstatymų pakeitimai, kaip pavyzdžiui, reikalavimas užsieniečiui mokėti ne mažiau nei lietuviui, kas, mano nuomone, yra neteisingas sprendimas“, – svarstė Ž. Šilėnas. Pasak jo, toks reikalavimas labiau gali pakenkti ne užsieniečiams, o lietuviams, nes įmonė turi didesnę riziką, kad užsienietis dirbs trumpiau nei lietuvis, ir norint išlaikyti vietos darbuotoją jam galbūt norima mokėti daugiau, tai dabar to daryti įmonėms nebesinorės. „Ir turėsi mokėti tiek pat, kiek užsieniečiui, kuris galbūt yra laikinas darbuotojas“, – pastebėjo pašnekovas.

Ž. Šilėnas pritarė mintims, kad atrodo, jog valstybėje nėra politinės valios pritraukti ir svetingiau įsileisti gyventojų iš trečiųjų šalių.

„Netgi sakyčiau, kad yra politinė valia neįsileisti. Žinoma, yra politikų, kurie mąsto atvirai, bet yra ir tų, kurie tik ir kuria kliūtis, kad čia niekas neatvažiuotų. Tačiau demografinė situacija visiems yra aiški“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas. Pasiteiravus, kodėl, pašnekovo nuomone, susidariusi tokia situacija, Ž. Šilėnas įvardijo profesinių sąjungų įtaką ir kai kurių politikų ekonominį populizmą.

Pašnekovas tiki, jei ir toliau Lietuvos migracijos balansas bus neigiamas (išvažiuos daugiau žmonių nei atvažiuos gyventi į Lietuvą), likusiems dirbantiesiems klius vis daugiau naštos išlaikyti valdišką aparatą, pensijų, sveikatos apsaugos sistemas.

„Antra, jau dabar susiduriame su situacija, kai kurios įmonės nebevysto verslo Lietuvoje, nes jau trūksta darbuotojų, arba iškelia verslo plėtrą į kitas šalis“, – pastebėjo jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Parlamentarai spręs, kaip reglamentuoti jiems talkinančių darbuotojų darbą (2)

Seimas pradėjo svarstyti Statuto pataisas, kuriose numatyta Seimo nariui galimybė pasirinkti...

Seime pritarta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (4)

Seimas po balsavimo patvirtino kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (PSDF) -...

Įvertino „Barclays“ pasitraukimą: taip gerai Lietuvoje jau seniai nebuvo – bus dar daug kitų (93)

Daliai žmonių pradėjus skambinti pavojaus varpais, kad „ Barclays “ – tik pirmoji kregždė,...

Povilauskas: duoti visiems po truputį – ne sprendimas (8)

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigiamai vertina nuo kitų metų įsigaliosiančią...

Seimas patvirtino 2019 metų PSDF ir „Sodros“ biudžetus (2)

Seimas patvirtino 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo ( PSDF ) ir „Sodros“ biudžetus.

Top naujienos

Anglijoje išžagintos ir nužudytos 14-metės byloje – motinos liudijimas: ji kėlė labai daug rūpesčių (89)

14-metės iš Lietuvos, kuri buvo nužudyta Vulverhamptone, Jungtinėje Karalystėje, motina...

Šūviai Kalėdų mugėje Strasbūre: skaičiuojami nukentėję skelbiama apie vieną žuvusįjį (48)

Prancūzijoje, Strasbūre po šaudynių netoli miesto kalėdinės mugės mažiausiai vienas asmuo...

Gyvai / Europos taurės dvikova Italijoje: „Fiat“ – „Rytas“ (14)

Vilniaus „Rytas“ (3-5) antradienį išvykoje kimba į atlapus Europos taurės D grupėje dar nė...

Ekspertai įvertino Statkevičiaus ir Janus rietenas: kažkas turi pasakyti, kad karalius nuogas (330)

Pirmadienio vakarą viešai skalbinius džiaustę dizaineriai Juozas Statkevičius ir Julija Janus...

Vėžiu susirgusi Vaiva pinigų negauna: kovoja ne tik su liga, bet ir su draudimo bendrove (149)

Kaip ir daugeliui vėžio diagnozė Vaivai Mickuvienei buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. „Man...

Geriausią sezoną Kinijoje žaidžiantis Motiejūnas patyrė traumą (14)

Donatas Motiejūnas šios dienos rungtynėse sužaidė vos 12 minučių, o kaip praneša Kinijos...

Valstybės politika žeidžia studentą: kodėl skatinama būti išlaikytiniu? (7)

Esu paskutinio kurso dieninio skyriaus magistrantas. Prieš kelias dienas netekau darbo. Kaip žinia,...

Išskirtinio muziejaus idėją Rokiškiui dovanojęs italas: prakartėlė nėra tik religinis simbolis

Italas kūrėjas, mecenatas Angelo Frosio Rokiškiui dovanojo unikalią idėją: jo dėka Rokiškio...

Įvertino „Barclays“ pasitraukimą: taip gerai Lietuvoje jau seniai nebuvo – bus dar daug kitų (93)

Daliai žmonių pradėjus skambinti pavojaus varpais, kad „ Barclays “ – tik pirmoji kregždė,...