Rinkos tyrimų bendrovė „RAIT“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 45 proc. gyventojų nežino apie Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl“ planus plėstis Lietuvoje, 41 proc. laukė jo atėjimo.
Tik 1 iš 3 respondentų (31 proc.) nurodė, kad jiems teko lankytis šio tinklo parduotuvėse užsienyje. Jie gerai įvertino ir ten parduodamų prekių kainos ir kokybės santykį (4.3 iš 5 galimų balų). Taigi, likę 10 proc. iš laukiančiųjų tarpo puoselėja viltis remdamiesi kitų pasakojimais ir viešai prieinama informacija.
Remiantis atliktu tyrimu, galima pateikti laukiančiojo „LIDL“ atėjimo portretą: tai 25-44 metų aukštąjį išsilavinimą įgijęs dirbantis didmiesčio gyventojas, kurio šeimą sudaro 4 ir daugiau asmenų.
Pastebima, kad vyresnio ir pensinio amžiaus mažesnių vietovių gyventojai bei asmenys, gaunantys mažesnes pajamas, apie naujo prekybos tinklo atidarymą nežinojo.
Taigi, pasak pranešimo, nors mažmeninės prekybos tinklų rinka yra itin aktyvi, o jos dalyviai pirkėją stengiasi pritraukti į savo parduotuvę, nemaža dalis respondentų visgi laukia dar vieno rinkos žaidėjo, tikėdamiesi, kad šis pasiūlys geros kokybės prekes už priimtiną kainą.
Svarbiausias tinklo pasirinkimo kriterijus
Pranešime nurodoma, kad Lietuvos gyventojai savo apsipirkimo vietą renkasi vadovaudamiesi keletu panašią svarbą turinčių kriterijų. 4 iš 10 (41 proc.) respondentų apsipirkimo vietą renkasi pagal jos vietos patogumą (šalia namų, darbo ar pan.).
Penktadalis (23 prc.) apklaustųjų pirmenybę teikia toms parduotuvėms, kurios taiko nuolaidas ar akcijas konkrečioms prekėms. Pastebima, kad vos 15 proc. respondentų galima vadinti ištikimais pirkėjais – tiek jų nuolat renkasi to paties prekybos tinklo parduotuves. Kiti kriterijai buvo prekių asortimentas ir prekių kokybė.
Detaliau nagrinėjant konkrečių prekybos tinklų pirkėjų pasirinkimus, išryškėja kiek skirtingos tendencijos. Vietos patogumas svarbiausias „IKI“ tinklo pirkėjams: maždaug pusė (56 proc.) „IKI“ klientų į šią parduotuvę užsuka, nes ji yra pakeliui. Į „Maxima“ tinklo parduotuves dėl šio kriterijaus ateina apie 40 proc. pirkėjų.
Trečdaliui (31 proc.) „Norfos“ klientų svarbiausias veiksnys yra kainos ir taikomos nuolaidos. „Maxima“ tinklo kainos ir nuolaidos privilioja kas ketvirtą pirkėją (25 proc.).
Kur dažniausiai apsiperka Lietuvos gyventojai?
Pasak pranešimo, paprašyti išvardinti prekybos centrus, kuriuose paprastai lankosi, 9 iš 10 respondentų (94 proc.) įvardino „Maxima“ parduotuves. Statistiškai dažniau į jas užsuka didmiesčių gyventojai. 67 [roc. respondentų paprastai lankosi „Norfa“, o 66 proc. – „IKI“ prekybos tinklų parduotuvėse. Pažymėtina, kad respondentai galėjo nurodyti keletą variantų, atitinkančių jų pasirinkimus.
Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvę kaip dažniausiai lankomą įvardino 53 proc. apklaustųjų. 1 iš 5 (18 proc.) respondentų teigė, kad dažniausiai apsiperka „Norfa“, o 14 proc. –„IKI“ tinklams priklausančiose parduotuvėse. „Maxima“ prekybos tinkle dažniausiai lankosi didmiesčių gyventojai bei asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui yra 331 eurų ir daugiau.
Gyventojai turi vidutiniškai 3 prekybos tinklų lojalumo korteles
Atliekant apklausą domėtasi, kokio prekybos tinklo lojalumo korteles turi gyventojai. 8 iš 10 (83 proc.) respondentų turi „Maxima“, 6 iš 10 (58 proc.) – „IKI“, kiek daugiau nei pusė (55 proc.) – „Norfa“, 38 pro. – „Rimi“ lojalumo korteles.
Tačiau, pasak pranešimo, nereikėtų manyti, kad gyventojai apsiriboja vieno prekybos tinklo lojalumo kortele.
Net trečdalis (29,2 proc.) respondentų turi ne mažiau nei 4 skirtingas lojalumo korteles. Vieno tinklo lojalumo kortele naudojasi 14 proc. respondentų, o 9 proc. apklaustųjų teigė neturintys nė vienos.
Vidutiniškai kiekvieno Lietuvos gyventojo piniginėje galima rasti 3 skirtingų prekybos tinklų lojalumo korteles. Daugiau nei vienos lojalumo kortelės turėjimas rodo, kad didžioji dalis parduotuvių klientų nėra linkę naudotis tik vieno prekybos tinklo teikiamais lojalumo kortelių privalumais.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą kovo mėnesį atliko rinkos tyrimų kompanija „RAIT“. Tiesioginio interviu būdu buvo apklausti 1009 nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų.
