„Mes gana skeptiškai vertiname. Išklausysime projektą, užduosime klausimus, bet gana skeptiškai, rezervuotai vertiname šį pasiūlymą. Neabejoju, kad bus daug klausimų dėl šio projekto“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Vis tik ji negalėjo pasakyti, ar liberalai vieningai balsuos prieš projektą. „Apsispręsime salėje“, – sakė politikė.
Ketvirtadienį Seime numatoma pateikti „darbiečių“ inicijuotus GPM įstatymo pakeitimus, numatančius galimybę paskolas paėmusiems gyventojams, apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas už 2023 metus, iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą.
Įstatymo pataisų projektą yra pasirašę „darbiečiai“ Andrius Mazuronis, Vytautas Gapšys, Viktoras Fiodorovas ir kitų opozicinių frakcijų atstovai.
Pataisų iniciatoriai tvirtina, kad priėmus šį sprendimą bus sumažinta apmokestinamų pajamų suma bei sušvelnintas išaugusių paskolų palūkanų poveikis namų ūkiams.
Jeigu Seimas pritartų, GPM įstatyme būtų numatyta, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo 2023 m. finansų įstaigai sumokėtos palūkanos už vieną paimtą kreditą vienam Lietuvos teritorijoje esančiam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanos už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą.
ELTA primena, kad ECB valdančioji taryba rugsėjo viduryje nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Tai buvo jau dešimtas padidinimas iš eilės.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis buvo padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
Centrinio banko pranešime dėstoma, kad infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai.
Rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatoma, kad infliacija 2023 m. vidutiniškai bus 5,6 proc., 2024 m. – 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc.
Atsižvelgdami į stiprėjantį ECB vykdomo politikos griežtinimo poveikį vidaus paklausai ir į tarptautinės prekybos silpnėjimą, ECB ekspertai gerokai sumažino ekonomikos augimo prognozes. Dabar jie numato, kad 2023 m. euro zonos ekonomika augs 0,7 proc., 2024 m. – 1 proc., o 2025 m. – 1,5 proc.
ECB vadovė Christine Lagarde teigė, kad kol kas dar per anksti sakyti, ar jau buvo pasiektas palūkanų normų pikas.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikisi, kad ECB palūkanų normas padidinio paskutinį kartą. Pasak jo, ši priemonė kol kas yra reikalinga, norint kovoti su aukšta infliacija.
