Tokį kompromisą Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija formuluoja po susitikimo su finansų ministre Gintare Skaiste ketvirtadienį – jau ketvirtą kartą per pastaruosius mėnesius. Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, kiekvienas susitikimas su ministre – vis produktyvesnis, nes Vyriausybės atstovė girdi koalicijos partnerių kritiką ir iš dalies atsižvelgia į siūlymus.
„Svarbiausia žinia savarankiškai dirbantiems: absoliučiai daugumai vykdančių individualią veiklą gyventojų bendra mokesčių našta po šios reformos nedidės, nebent 1–2 proc. Šiuo atveju, Vyriausybė siūlo permesti mokesčių mokėtojų įsipareigojimus iš vienos eilutės į kitą: „Sodros“ įmokos augtų, tačiau nuo 15 proc. iki 5 proc. mažėtų gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Vadinasi, aritmetiškai išeina lygiosios“, – sakė E. Gentvilas.
Vis dėlto liberalai skeptiškai vertina Vyriausybės nuostatą nedidelę grupę savarankiškai dirbančių asmenų, kurių pajamos iš individualios veiklos per metus sudaro daugiau kaip 35 tūkst. eurų, apmokestinti didesniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Tokią sumą ir daugiau uždirbančių savarankiškai įsidarbinusių žmonių Lietuvoje yra mažiau nei 4 tūkst.
Seimo Ekonomikos komiteto nario liberalo Andriaus Bagdono pastebėjimu, užsimojus didesniais mokesčiais prieš kelis tūkstančius sėkmingesnių gyventojų, nepasitikėjimo šešėlis krinta ant visos reformos.
„Susitikime ministrė apeliavo į pajamų nelygybę, kuri tarp Europos Sąjungos šalių Lietuvoje yra antra didžiausia po Bulgarijos. Pajamų nelygybės mažinimas – svarbus tikslas, kurio siekti reikia ir dėl vidurinės klasės sveikatos, ir tikintis gauti išmokas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo. Vis dėlto, nusitaikymas į tokią mažą grupę savarankiškai dirbančiųjų, kelia abejonių, ar Finansų ministerijos nusibrėžtas tikslas pateisina priemonę – tai yra mokesčių didinimą“, – teigė A. Bagdonas.
Kadangi daugiausiai iš individualios veiklos uždirbantys žmonės, Vyriausybės manymu, moka „neteisingą“ gyventojų pajamų mokestį, liberalai siūlys ne kelti jiems tarifus, o pasiekus tam tikrą pajamų ribą, įpareigoti keisti veiklos formą. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko liberalo Ričardo Juškos siūlymu, iš individualios veiklos uždirbę 55 tūkst. eurų pajamų, gyventojai galėtų būti apmokestinami arba pagal darbo sutartį, arba pagal verslo pajamų tvarką.
„Dabartinė pridėtinės vertės mokesčio riba galėtų būti ir aukščiausios „lubos“ apmokestinant savarankiškai dirbančius gyventojus pajamų mokesčiu. Jeigu asmens veikla atneša 55 tūkst. eurų pajamų, jis turėtų, pavyzdžiui, steigti įmonę. Kitas variantas – reformos paketu siūloma smulkiojo verslininko sąskaita, per kurią būtų galima nustatyti skirtingus apmokestinimo režimus, tačiau ne didesnius mokesčių tarifus“, – sakė R. Juška.
Tokį pasiūlymą Vyriausybės teikiamai mokesčių reformai liberalai registruos po įstatymų paketo pateikimo Seime. Ar pritarti reformos pateikimui, Seimas turėtų spręsti kitą savaitę.
