Teisme pirmadienį byloje liudijo buvę ar esami LBA darbuotojai, atstovai, kiti asmenys.
LBA patarėju dirbęs Vilius Tamkvaitis teigė žinojęs, kad Seime gimus idėjoms apmokestinti bankų turtą, pelną, 2019 m. M. Zalatorius ne kartą dalyvavo parlamento Biudžeto ir finansų komiteto klausymuose, posėdžiuose, kuriuose buvo diskutuojama apie minėtus klausimus.

Liudytojas, atsakinėdamas į klausimus, teigė nežinantis, ar M. Zalatorius, siekdamas politikams pristatyti bankų, verslo požiūrį į svarstytus bankų mokesčius, dirbo kartu su tuometiniu LVK vadovu V. Sutkumi.

V. Tamkvaitis teigė M. Zalatoriaus veikloje niekada nepastebėjęs korupcinių apraiškų.

„Jei kažkokiuose sprendimuose kildavo bent menkiausia abejonė dėl skaidrumo, tai M. Zalatorius ieškojo būtų, kad tų abejonių nekiltų“, – dėstė liudytojas.

Byloje liudijusi LBA komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė teigė žinojusi apie M. Zalatorius ir V. Sutkus 2019 m. buvo susitikę LBA patalpose. Šis susitikimas, anot jos, ne ilgiau nei valandą, tačiau, kaip teigė V. Kiguolienė, ji tiksliai nežino, kokius klausimus vyrai aptarė.

V. Kiguolienė, prisimindamas 2019 m., tvirtino, kad tuomet LBA turėjo daug darbo, nes Seime imta svarstyti idėjas dėl bankų turto, pelno apmokėjimo. Anot jos, LBA, bendradarbiaudamos su kitomis asociacijomis, rengė savo pastabas dėl įstatymų pataisų, jas viešino, šiais klausimais bendravo su politikais.

Valerija Kiguolienė

„Mes palaikėme tuo klausimu ryšius tiek su Lietuvos verslo konfederacija, tieks su Laisvosios rinkos institutu. Bendravome su visu lauku kolegų“, – dėstė liudytoja.

V. Kiguolienė pasakojo, kad Seime svarstant bankų turto, pelno apmokestinimo idėjas, LBA inicijavo informacinę kampaniją, siekiant publikuoti asociacijos pastabas dėl šių iniciatyvų.

„Mūsų pasitelktos priemonės buvo straipsniai žiniasklaidoje, mes juos užsakėme nacionalinėje žiniasklaidoje, ypač regioninėje žiniasklaidoje“, – teigė liudytoja.

2020 m. teisėsaugai sulaikius M. Zalatorių ir V. Sutkų, pasak V. Kiguolienės, LBA buvo šokiruota.
„Kai vadovas (M. Zalatorius – ELTA) sulaukė kaltinimų, tai buvo šokas visai asociacijai. (...) Sulaukėme klausimų iš žiniasklaidos. Kilo mintis atlikti vidaus auditą, jo metu įvertinti sutarčių, sandorių sudarymo praktiką“, – kalbėjo V. Kiguolienė.

Po LBA vidaus audito, pasak liudytojos, nutarta atlikti tam tikrus pirkimų tvarkos pakeitimus.
M. Zalatorius klausė liudytojos, ar ji galėjo žinoti apie visus jo, kaip anuometinio LBA vadovo, sudaromus susitarimus.

„Manau, kad ne. Neturėjau ir tokios pareigos. Mano supratimu, mūsų organizacijoje vadovas turėjo tam tikrą diskreciją priimti sprendimus savo nuožiūra“, – į klausimą atsakė V. Kiguolienė.

Kaltinimai prekyba poveikiu, kyšininkavimo, dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu
Šių metų balandį teismui perduotojoje didelės apimties byloje V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pateikti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Kaltinimai byloje taip pat pareikti fiziniam asmeniui Ilja Malkin – jis kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu. Bendrovė „Bonum Partners“ kaltinama prekyba poveikiu, dokumentų klastojimu ir kyšininkavimu.

Anot prokuratūros, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, manoma, kad buvęs LVK prezidentas V. Sutkus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbiems verslo subjektams.

Tyrimo duomenimis, 2019 m. rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams. Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 MGL (bazinės socialinės išmokos dydžiai – ELTA) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 m. pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. liepą V. Sutkus ir M. Zalatorius buvo teisėsaugos sulaikyti. Sulaukę įtarimų korupcija, jie pasitraukė iš vadovaujamų pareigų LVK ir LBA. V. Sutkus ir M. Zalatorius jiems pateiktus kaltinimus neigia.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)