„Kai investuojame finansinį turtą, mūsų rezultatai yra labai stipriai priklausomi nuo to, kas vyksta rinkoje. Galima išskirti keturis veiksnius, turėjusius didžiausią įtaką mūsų investicijų grąžai praėjusiais metais. Du turėjo neigiamą įtaką, du teigiamą“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) parlamentinės kontrolės metu teigė J. Kanapeckas.
„Didžiausią neigiamą įtaką turėjo didėję vyriausybių vertybinių popierių pajamingumai, nes didžiąją dalį mūsų investicijų sudaro būtent tokie vertybiniai popieriai. Kitas neigiamas veiksnys buvo pasaulio akcijų neigiama grąža. Prie teigiamų veiksnių gan stipriai išreikštą teigiamą įtaką turėjo JAV dolerio stiprėjimas bei aukso kainos didėjimas, visų pirma eurais“, – pažymėjo jis.
LB atstovas tvirtino, kad praeiti metai neigiama LB finansinio rezultato grąža pasižymėjo dėl unikalios susiklosčiusios situacijos, tačiau LB investicijas parenka tikslingai orientuojantis į 3 metų laikotarpį ir per trejus metus grąža išliko „teigiamoje teritorijoje“.
„Kalbant apie 2023 m. svarbu atkreipti dėmesį, kad tebesitęsia iššūkiai finansų rinkose. Matėme ir šių metų pradžioje bankiniame JAV sektoriuje užkrato elementus, Europos finansų rinkose.
Taip pat matome, kad centriniai bankai toliau laikosi griežtinančios pinigų politikos ir ketina tą daryti artimiausiu metu, kas reiškia, jog ketiname išlikti palūkanų normų kylimo cikle. Tuo pačiu metu išlieka recesijos galimybė“, – aiškino ekspertas.
Galiausiai J. Kanapeckas pažymėjo, kad 2022 m. LB finansinio turto grąža buvo neigiama ir sudarė 203 mln. eurų, o trijų metų laikotarpio teigiama grąža – 76 mln. eurų.
ELTA primena, kad Lietuvos bankas praėjusiais metais iš savo 2021 m. pelno į valstybės biudžetą pervedė 20,38 mln. eurų. Tai buvo didžiausia nuo 2012 m. Lietuvos banko skiriama suma į valstybės biudžetą.
Pastaraisiais metais LB į valstybės biudžetą pervedama lėšų dalis nuosaikiai didėjo. Iš 2018 m. pelno į valstybės biudžetą buvo pervesta 12,7 mln., iš 2019 m. pelno – 13,8 mln., o iš 2020 m. pelno – 16,6 mln. eurų.
