Pinigų politikos tikslais rengiami VVP aukcionai vyksta du kartus dažniau, o pirkimų apimtis padidėjo kelis kartus. Taip siekiama įlieti daugiau pinigų į šoką patiriančią ekonomiką, teigiama Lietuvos banko pranešime.
„Visos euro zonos mastu pirmieji išskirtinių vertybinių popierių pirkimų rezultatai rodo, kad ir į mūsų šalies ekonomiką pavyks įlieti daugiau lėšų, kurios dabar yra ypač reikalingos. Vertybinių popierių būtų galima pirkti ir dar daugiau, jei šalies įmonės aktyviau pasitelktų Eurosistemos reikalavimus atitinkančių skolos vertybinių popierių išleidimą“, – pranešime sakė Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius Jonas Kanapeckas.
Lietuvos bankas kartu su ECB ir kitų euro zonos šalių centriniais bankais balandžio mėnesį pradėjo įgyvendinti 750 mlrd. eurų apimties SPPP. Nuo šio mėnesio Lietuvos bankas aukcionus organizuoja ne vieną, o du kartus per savaitę. Per pirmuosius keturis balandžio mėnesių aukcionus Lietuvos bankas nupirko 162,6 mln. eurų vertės VVP – beveik šešis kartus daugiau negu iki šiol vidutiniškai per mėnesį.
Pirkdami VVP, centriniai bankai įgyvendina skatinamąją pinigų politiką, kuri veikia finansų sistemą ir ekonomiką šiais kanalais: išlaiko žemas ilgalaikes palūkanų normas tiek už VVP, tiek ir netiesiogiai už įmonių obligacijas; užtikrina VVP rinkos stabilumą padidėjus vyriausybių poreikiui skolintis ir tiesiogiai paremti nuo karantino nukentėjusias įmones bei darbuotojus; sukuria papildomas paskatas įmonėms skolintis išleidžiant obligacijas; suteikia VVP parduodantiems bankams papildomą likvidumą ir taip palengvina jiems paskolų refinansavimą ir didina paskatas kredituoti ūkį; suteikia VVP parduodantiems kitiems investuotojams lėšų ir paskatų investuoti į kitą finansinį turtą ir taip perduoti pinigų politikos skatinamąjį pobūdį kitoms finansų rinkoms.
Minėta programa leidžia pirkti ir privačių įmonių skolos vertybinius popierius, tačiau jų kol kas Lietuvoje išleista nepakankamai, kad Lietuvos ekonomika pasinaudotų visomis skatinamosios pinigų politikos galimybėmis. Šalies įmonės lėšų galėtų pritraukti ne tik besikreipdamos į bankus, bet ir išleisdamos skolos vertybinius popierius. O Lietuvos bankas kartu su Eurosistema per vertybinių popierių pirkimo programas prisidėtų padidindami tinkamą reitingą arba garantijas turinčių vertybinių popierių paklausą.
Galimybės didinti likvidumą pinigų politikos priemonėmis dar labiau padidėjo, kai praėjusią savaitę ECB laikinai pandemijos krizės laikotarpiu sušvelnino turto, kuris naudojamas kaip užstatas pinigų politikos operacijose, reikalavimus.