Kotrynos Tamoševičienės teigimu, dabar infliaciją didina išaugusios naftos kainos, o kaip ją paveiks elektros ir dujų brangimas, dar vertinama.
„Kol kas nėra kažkokia didelė grėsmė labai sparčios ir didelės infliacijos vartotojų kainų krepšelio. Taip, yra tam tikri veiksniai, tam tikros prekių ir paslaugų grupės brangsta sparčiau, bet taip pat ir pasaulyje yra laikinų veiksnių, pavyzdžiui, žaliavų brangimas ar tam tikrų komponentų kainų augimas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Ekonomikos departamento direktorė.
„Tikėtina, toks perinamas laikotarpis dar popandemijos, kai dalis gamintojų dar yra apriboti ir yra gamybos grandinės sutrikimai. Tikėtina, kad tai laikini veiksniai ir netaps nevaldoma ir ilgalaike infliacija“, – pridūrė ji.
Pasak K. Tamoševičienės, šiuo metu infliacija Lietuvoje labiausiai kyla dėl „ašokusių“ naftos kainų.
„Jos buvo smarkiai nukritusios pernai metais ir dėl to tas metinis pokytis yra didelis. Lietuvoje pagrindinis veiksnys yra degalų kainos. Jeigu lyginsime su 2019 metais, tai jos tik grįžta į tų metų lygį. Didelis procentas atsiranda, kadangi 2020 metais buvo atsiradęs didelis nuosmukis“, – aiškino LB atstovė.
Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, suderinta mėnesio infliacija buvo 0,5 proc., metinė (gegužę, palyginti su 2020-ųjų geguže) – 3,5 proc.
EPBO ekspertų naujausiais vertinimais, infliacija Lietuvoje šiemet ir kitąmet sieks 1,8 proc.