Diskusijoje Seime dėl Vyriausybės teikiamų pasiūlymų R. Lazutka pabėžė, kad šiuo metu reikia ne mažinti mokesčius, o didinti biudžeto pajamas.
Pasak R. Lazutkos, Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos yra priartėjusios prie Vakarų Europos lygio, pagal šį rodiklį Lietuva lenkia beveik visas Rytų Europos šalis, bet šalyje yra didžiulė nelygybė ir skurdas.
„Taip yra ne dėl silpnos ekonomikos būklės, o dėl netinkamos mokesčių sistemos, kuri visų pirma nesuteikia reikiamų lėšų socialinei apsaugai ir antra, nemažina nelygybės. Ekonomikos augimas savaime skurdo ir nelygybės nesprendžia“, - sakė R. Lazutka.
Pasak jo, iš ekonomikos augimo gaunamų pajamų valstybei nepakanka reformoms finansuoti – mažinant skurdą ir nelygybę, reikia papildomų tiek valstybės, tiek „Sodros“ biudžeto pajamų.
„Reikalinga mokesčių reformos kryptis, kuri yra nusakyta Vyriausybės programoje ir priemonių plane. Deja, pateikta reforma yra priešinga savo esmine kryptimi. Reikia rinkti ne mažiau mokesčių, atsisakant dalies gyventojų pajamų mokesčio plečiant nepamokestinamųjų pajamų dydį ir mažinant „Sodros“ įmokas, bet kaip tik reikia rinkti daugiau ir rinkti iš pajėgiančių juos mokėti“, - pabrėžė R. Lazutka.
„Didelė pajamų nelygybė rodo, kad yra iš ko rinkti daugiau“, - pridūrė jis.
R. Lazutkos teigimu, ypač pavojinga yra Vyriausybės siūloma pensijų kaupimo reformos kryptis.
„Ją geriausia būtų atidėti, kai bus daugiau išmanančių ir besirūpinančių ne privačiu verslu, o valstybe“, - tvirtino R. Lazutka.
Pasak jo, kaip mokesčių reformos pagrindinis tikslas dažnai minimas darbo jėgos apmokestinimo mažinimas, tiksliau – jos atpiginimas sumažinant mokesčius, tačiau statistika nerodo, kad Lietuvoje darbas yra labai smarkiai apmokestintas.
„Iš tikrųjų, mažos algos Lietuvoje yra apmokestinamos panašiai kaip Europos Sąjungos daugelyje šalių (...) Didesnės algos, sudarančios 167 proc. vidutinės algos, Lietuvoje apmokestinamos gerokai mažiau, negu daugelyje Europos Sąjungos šalių“, - aiškino R. Lazutka.
Pasak jo, dėl siūlomų permainų žmonėms liks daugiau pinigų, bet kartu valstybė taip pat surinks mažiau, gerokai mažiau nei galėtų finansuos žmonių socialinę apsaugą ir paslaugas, jeigu mokesčių surinktų daugiau.
„Tokia kryptis yra naudinga verslo organizacijoms, kurios siekia turėti kuo pigesnę darbo jėgą. Bet patys žmonės, kurie jeigu ir gaus keliasdešimt eurų daugiau, turės skurdžias socialines paslaugas ir menką socialinę apsaugą socialinių rizikų atvejais. Tų žmonių gerovė dėl to nepagerės ir mes nespręsime minėtų sunkių problemų - skurdo ir nelygybės“, - tvirtino R. Lazutka.
Jo teigimu, Vyriausybės siūloma pensijų reforma yra antivalstybinė ir antisociali, nes ketinama mažinti „Sodros“ įmokas, o bazinės pensijos perkėlimas į biudžetą, neužtikrinant jo pajamų augimo, taip pat negarantuos efektyvaus jos finansavimo ir didinimo.
Anot R. Lazutkos, siūlomomis pensijų kaupimo permainomis siekiama tik didinti neveiksmingų privačių antros pakopos pensijų fondų finansavimą.
„Visa kita nesvarbu (...) Tai, kad pervedami pinigai ir valstybė neturi savo rankose jokių instrumentų vykdyti socialinę politiką per privačius pensijų fondus, o vykdyti socialinę politiką reiškia gyventojų pajamas perskirstyti, spręsti skurdo problemą, skurstančių žmonių pajamas didinti pasiturinčių sąskaita. Kada mes atiduodame dalį lėšų į privačius pensijų fondus, mes tiesiog patraukiame tas lėšas iš socialinės apsaugos“, - piktinosi R. Lazutka.
Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.
Vyriausybės pateiktas pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau analogišku dydžiu bus sumažintos ir socialinio draudimo įmokos, taip sudarant galimybę gyventojams šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.
Seime daugiausiai diskusijų kelia Vyriausybės siūlymas 2 punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir perkelti bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą. Nevienereikšmiškai vertinama ir „Sodros“ įmokų „lubų“ idėja - „valstiečiai“ Stasys Jakeliūnas ir Valius Ąžuolas bei „socdarbiečiai“ Andrius Palionis ir Gediminas Kirkilas jau registravo projektą, kuriuo siūloma „lubų“ netaikyti.
Vyriausybė tikisi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.