Ar laukti dešimtojo pakėlimo?
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį valdančiosios tarybos posėdyje Frankfurte neabejotinai imsis didinti bazines palūkanų normas, kaip prognozuojama, 0,25 procentinio punkto iki 3,75–4,50 proc.
Dabartinės ir planuojamos bazinės palūkanų normos euro zonoje:
Ekspertas argumentuoja, kad skolinimosi sąlygos euro zonoje suprastėjo.
„Kredito impulsas visose euro zonos valstybėse yra neigiamas. Kaip tik šią savaitę paties ECB paviešinta komercinių bankų apklausa rodo, kad kreditavimo sąlygos yra prasčiausios, o kreditavimo paklausa yra mažiausia per pastaruosius du dešimtmečius.
Akivaizdu, kad netiesioginiais kanalais ta sugriežtinta pinigų politika jau daro labai daug neigiamos įtakos ir gyventojų, ir įmonių norui skolintis“, – sako N. Mačiulis.
Anot jo, ECB nori įsitikinti, kad padaryta viskas, kas buvo būtina, valdant infliaciją.
„Problema su tuo centriniu pinigų planavimu, kaip ir su visu centriniu planavimu. Sovietų Sąjungoje kainų reguliavimas neveikė. Ir pinigų reguliavimas: kai iš centro planuoji, tu nežinai, kiek tų pinigų ekonomikai reikia, kokia reali jų paklausa ir tu tiesiog šiek tiek spekuliuoji su jų kaina, keldamas palūkanas“, – sako L. Marcinkevičius.
N. Mačiulio požiūriu, po ketvirtadienio sprendimo ECB vis dėlto vertėtų sustoti.
„Matant visus infliacijos mažėjimo ženklus, dar labiau spausti ir sukurti finansinę naštą gyventojams, manau, kad nebereikėtų to daryti“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Jis mano, kad dabar euro zonos ekonomikoje matyti stagnavimas ir kol kas kalbėti apie didesnį sukrėtimą nėra priežasčių. Tačiau problemų yra.
Kenčianti pramonė ir klestinti darbo rinka
Ekonomistas neseniai pranešime skelbė, kad naujausi ekonominio aktyvumo rodikliai rodo, jog euro zonai gali nepavykti išsisukti vien su trumpalaike stagnacija.
Pasak jo, euro zonos pramonės pirkimų vadybininkų indeksas (PMI), artimai koreliuojantis su BVP, liepos mėnesį nukrito į žemiausią lygį nuo pandemijos pradžios ir rodo gilėjantį jos nuosmukį. Antrą mėnesį iš eilės prastėjo ir paslaugų sektorių aktyvumas. Itin prastai atrodo Vokietijos ekonomika – apdirbamosios gamybos apimtys ten yra nukritusios į 2017 metų lygį, o tendencijos išlieka neigiamos.
Pirkimų vadybininkų indeksas euro zonos pramonėje (žemiau 50 ribos reiškia nuosmukį):
Tad aukščiau minėtas kreditavimo suprastėjimas ir pramonės situacija, bei infliacijos tempo mažėjimas verčia klausti, kodėl ECB vis dar imasi palūkanų didinimo.
Daugeliui gyventojų gali atrodyti, kad čia puikūs makroekonominiai rodikliai ir puikios tendencijos, su kuriomis nereikia kovoti, bet būtent su tuo Europos Centrinis Bankas ir kovoja“, – „Delfi“ laidoje kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Anot jo, ECB bijo, kad spartus atlyginimų augimas pavirs į didesnes paslaugų kainas, į didesnę darbuotojų derybinę galią ir reikalavimus sparčiau kelti atlyginimus, o tuomet infliacija gali stabilizuotis ties 3–5 proc. lygiu.
„To ECB negali toleruoti, nes jo apsibrėžtas tikslas dabar yra būtent 2 proc. infliacija“, – sako N. Mačiulis.
Dėl 2 proc. infliacijos diskusijų jau kyla
Paklausus, ar 2 proc. tikslinis infliacijos lygis gali būti koreguojamas, pašnekovai teigė, kad dabartiniu momentu jo keisti nevertėtų.
N. Mačiulis sako, kad diskusijos šiuo klausimu jau vyksta, o skirtingų nuomonių esama ir pačiame ECB.
„Ekonomistai tarpusavyje irgi nesutaria, kiek reikėtų griežtinti pinigų politiką, natūralu, kad ir pačiame Europos Centriniame Banke mes girdime iš skirtingų valdančiosios tarybos narių, jog jie turi skirtingą nuomonę.
„Galima diskutuoti apskritai, kaip apibrėžti ECB tikslus, – gal jis turėtų žiūrėti ir į nedarbo lygį, ne tik į infliaciją, taip, kaip pavyzdžiui, yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Bet kol kas, kol dar gesinamas tas „gaisras“ ir bandoma išvalyti tas problemas, kurios buvo sukurtos per pandemiją, – iš tiesų, ECB gyveno labai eksperimentinėje eroje, su neigiamomis palūkanomis – reikėtų iš to eksperimento išeiti nekeičiant infliacijos tikslų, tam, kad ECB neprarastų reputacijos“, – daro išvadą N. Mačiulis.
Infliacija Lietuvoje (atnaujinta liepos 27 dieną išankstiniu liepos infliacijos įverčiu):
Euro zonoje metinė infliacija birželį siekė 5,5 proc.
Palūkanų didinimas – tik viena medalio pusė
LLRI ekspertas L. Marcinkevičius teigia, kad palūkanų normų reguliavimas yra tik viena iš priemonių Europos Centriniam Bankui kovojant su infliacija.
„Su tuo palūkanų normų kėlimu centrinis bankas pasiekė tai, kad pirmą kartą istorijoje pinigų kiekio augimo metinis pokytis tapo neigiamas, jis jau yra -6 proc., palyginti su praėjusiais metais“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, anksčiau, net ir keliant palūkanų normas, pinigų kiekis augdavo (nors ir ne taip sparčiai), dabar gi jis ėmė mažėti.
„Daug kalbame apie įvairius veiksnius – tiekimo grandinių trikdžius, kitus veiksnius, kurie prisidėjo prie infliacijos, bet infliaciją įgalinęs veiksnys yra būtent pinigų kiekio išaugimas“, – sako L. Marcinkevičius.
Ir vis dėlto, kai kurie ženklai esą verčia baimintis, jog kada nors bus pakartotos ankstesnės klaidos.
Pasak jo, galimai tokio palūkanų didinimo ir nebūtų reikėję, jeigu anksčiau būtų atkreiptas dėmesys į pinigų kiekį.
„Bėda prasideda tada, kai 11 metų laikei dirbtinai sumažintas palūkanas nesveikame lygyje, ir tada bet koks jų pakėlimas laikomas šoku“, – sako LLRI ekspertas.
JAV FED pakėlė palūkanas
Jungtinių Amerikos Valstijų centrinis bankas, Federalinė rezervų sistema (FED), trečiadienį pakėlė bazines palūkanų normas 0,25 proc. iki 5,25–5,50 proc. intervalo. Tai aukščiausias palūkanų normų lygis per 22 metus.
Federalinis atviros rinkos komitetas (FOMC) pranešime spaudai teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje siekia 2 proc. infliacijos, todėl ir priėmė tokį sprendimą. Birželį metinė infliacija JAV buvo 3 proc. – mažiausia per dvejus metus.
JAV palūkanų normų istorija (nuo 2008 metų nurodomi intervalai, tad infografike atvaizduojama didžiausia intervalo vertė, pvz., 5,25-5,50 rodoma kaip 5,50):
FED vadovas Jerome'as Powellas komentavo, kad rudenį gali dar kartą pakelti palūkanų normas, arba – pasirinkti jų nekelti, praneša agentūra AP.
„Tikrai įmanoma, kad vėl padidinsime palūkanų normas rugsėjo susitikime. Ir kartu pasakysiu, kad įmanoma, jog nuspręsime sustoti“, – sakė J. Powellas spaudos konferencijoje, siųsdamas rinkoms dviprasmį pranešimą.
Tai jau 11 kartas nuo pernai kovo, kai JAV centrinis bankas pakėlė palūkanų normas. Praėjusį mėnesį FED susilaikė nuo tokio sprendimo, palikdamas palūkanas ties 5–5,25 proc.