Lenkija jau prieš kurį laiką priėmė sprendimą, kurio pagrindu šalies gyventojams už paskolas trečdalį metų (keturis mėnesius), nereikia mokėti palūkanų. Panaši iniciatyva, beišvystanti „dienos šviesą“, yra ir Latvijoje – šios šalies parlamente linkstama prie siūlymo, kuris numato, kad šalies bankai pusiau sumažintų palūkanų normas.
Lietuvos parlamentarai tokio pobūdžio siūlymus vertina įvairiai – Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tokią iniciatyvą, kokia yra Latvijoje, vertina teigiamai, tuo tarpu parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė aiškina, kad Lietuva reikalingus sprendimus jau yra padariusi.
T. Tomilinas: svarstome tokius siūlymus kaip Latvijoje teikti ir Lietuvoje
T. Tomilinas tikino Latvijos iniciatyvą vertinantis labai pozityviai ir svarstantis apie tokių siūlymų teikimą Lietuvoje. Tačiau jis pripažįsta, kad dabartinės valdžios kontekste būtų naivu tikėtis, jog tam būtų pritarta parlamente.
„Aš labai pozityviai vertinu. Svarstome teikti tokius siūlymus Lietuvoje, bet naivu tikėtis, kad tai yra įmanoma dabartinės valdžios kontekste. Tačiau reikia svarstyti, diskutuoti, keistis praktika, po to, kai matysime, kokie yra rezultatai Latvijoje. Labai gerai, kad einama tokiu keliu, nes galėsime mokytis iš jų klaidų arba laimėjimų“, – Eltai teigė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys.
„Nėra geresnio modelio ruošimo būdo, kaip praktika. Mūsų rinkimų laikotarpiu jau turėsime Latvijos rezultatus. Šiandien esame opozicija, galime tik pasakyti, kad dabartinė valdžia nesugebėjo net paprasčiausiomis subsidijomis padėti žmonėms, kurie yra su kreditais, kurie negali susimokėti palūkanų. Siūlėme modelį dėl 100 mln. eurų paketo per GPM, bet net tokį dalyką atmetė, tai kalbėti apie tai, jog ši valdžia ryšis tokiam šaltajam karui su bankais būtų naivu“, – pažymėjo jis.
Parlamentaras pripažįsta, kad šios kadencijos Seime pritarimo sulaukti tokiam pasiūlymui būtų sunku, tačiau ateityje siūlymas, atsižvelgiant į rezultatus Latvijoje, bus svarstomas.
„Mes palaikome ryšius su Latvijos politikais ir turime planus, kad jie atvažiuos kitais metais papasakoti. Jau ruošiama konferencija. Ties klausimu dirbame“, – sakė Seimo narys.
M. Lingė: Lietuva sprendimus jau padarė įvesdama laikiną bankų solidarumo įnašą
Tuo tarpu parlamento BFK pirmininkas pažymėjo, kad Lietuva sprendimus, susijusius su neplanuotais bankų pelnais jau padarė priimdama laikiną bankų solidarumo įnašą. Anot jo, kaimyninių šalių svarstomos iniciatyvos yra to paties sprendimo alternatyvos.
„Šalyse, kuriose, panašiai, kaip ir Lietuvoje dominuoja paskolos su kintančiomis palūkanomis susiduriama su reiškiniu, kai dėl susiklosčiusių specifinių sąlygų bankai gauna neplanuotus pelnus. Lietuva sprendimus jau padarė – šį klausimą išsprendė įvesdama laikiną solidarumo įnašą, iš kurio surinktas lėšos nukreipiamos į ten, kur šiandien labiausiai reikia, t. y. į šalies saugumą“, – aiškino M. Lingė.
„Kaimynių svarstomos iniciatyvos – tai tos pačios problemos sprendimo alternatyvos, tačiau galinčios kurti ir nemažai neigiamo šalutinio poveikio bankų sistemai – gali atsirasti rinkos iškraipymai, gali kurti neigiamas paskatas bankų skolinimo elgsenai“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad spalio pabaigoje ECB valdančioji taryba nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti, po dešimties iš eilės padidinimų. Nurodoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
ECB siekia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu kainos euro zonoje būtų stabilios, o infliacijos lygis būtų 2 proc. Spalį euro zonos metinė infliacija turėtų būti 2,9 proc., kai rugsėjį siekė 4,3 proc., rodo išankstinis Eurostato įvertinimas.
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
