Įstatymas priimtas 59-iais balsais „už“ ir 34-iais „prieš“.
Premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, jog 2019-ųjų biudžetas yra techninis, parengtas ankstesnio ministrų kabineto, o dabartinė valdančioji koalicija papildomų išlaidų reikalaujančioms pataisoms neliksusi pritarti. Vis dėlto, dalis išlaidų perskirstymų sulaukė parlamento pritarimo.
Projektas numato NATO reikalavimus atitinkantį krašto gynybos finansavimą – 2 proc. BVP. Šios išlaidos šiemet bus 60,3 mln. eurų didesnės nei pernai.
Biudžetas numato 7,2 mln. eurų išlaidas priemonėms, nukreiptoms prieš neteisėtais būdais įgytų lėšų legalizavimą.
Biudžetas sudarytas remiantis prielaida, kad ekonomika šiais metais augs 3 procentais.
2019-uosius Latvija pradėjo turėdama taip vadinamą laikinąjį biudžetą, per tris mėnesius po parlamento rinkimų spalio pradžioje nepavykus suformuoti vyriausybės. Prezidento Raimondo Vėjuonio pasirašytomis atitinkamomis valstybės biudžeto ir finansų valdymo įstatymo pataisomis buvo numatytos 2018 metų biudžeto išlaidų 12-osios dalies neviršijančios mėnesio išlaidos, kol bus priimtas šių metų biudžeto įstatymas.