Naujosios normos gina iš namų dirbančių žmonių privatų gyvenimą, radijo stoties „Latvijas Radio 4“ laidos „Domskaja ploščad“ metu papasakojo Laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos ekspertė Natalja Preisa.
Darbo įstatyme atsiras nauja sąvoka – darbuotojo teisė atsijungti. Naujuoju reguliavimu bus uždrausta viršininkui kreiptis į darbuotojus pasibaigus darbo dienai, pavyzdžiui, naudojant programėlę „WhatsApp“.
„Šiandien viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad nyksta riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, kai žmonėms tenka daug dirbti iš namų ir vakarais, ir savaitgaliais. Turi pasikeisti kultūra. Darbuotojai, kurie vakarais atrašo į savo vadovo žinutes, turi gauti daugiau priedų ir paskatų“, – sakė ji.
Koronavirusas ne tik pakeitė situaciją, bet ir pasufleravo sprendimą. Europos Sąjungoje (ES) jau atsirado naujas nuotolinio darbo teisinis reguliavimas. Netrukus šie klausimai bus reguliuojami ir Latvijoje, įsitikinusi darbo teisės ekspertė.
Anot N. Preisos, Darbo įstatymas yra gyvas mechanizmas, kuriame atsiranda naujų klausimų vystantis ekonomikai.
Aktualiausia šiandienos naujiena – darbuotojo teisė nedirbti, jeigu darbdavys nemoka atlyginimo. Dabar įstatymas įpareigoja žmogų dirbti ir tokiu atveju. Profesinės sąjungos reikalauja peržiūrėti šią normą, kad darbuotojas turėtų teisę išeiti iš darbo ir gauti išeitinę išmoką. Palyginus su XX a. dešimtuoju dešimtmečiu, tokių atvejų sumažėjo.
Delfi primena, kad ir Lietuvoje buvo diskusijos apie Europos Parlamente užgimusią iniciatyvą – teisė darbuotojams atsijungti nuo el. ryšio priemonių po darbo valandų. Karantino metu išpopuliarėjęs nuotolinis darbas parodė, kad dirbdami iš namų darbuotojai neretai dirba viršvalandžius.
„Spinter tyrimai“ duomenimis, kuriuos skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvoje pirmojo karantino metu 40 proc. darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu. Tačiau 23 proc. iš jų nepaisė darbo valandų, t. y. darbdavys trukdė pietų metu ir po darbo valandų. Tuomet posėdžiavusi Trišalė tarybateigė, kad teisė atsijungti po darbo valandų darbuotojams reikalinga, tačiau nesutiko, kad ji būtų įtraukta į Darbo Kodeksą (DK). Praėjusių metu rudenį dėl šio principo įtraukimo į DK buvo svarstoma ir Seime, tačiau nepriimta.
Šių metų rudenį išplatintame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime nurodoma, kad siekiant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, reikėtų, kad ES lygiu būtų įtvirtinta darbuotojų teisė atsijungti po darbo valandų.
Žiniasklaida anksčiau skelbė, kad „teisės atsijungti“ principą įteisino Belgija, Portugalija Prancūzija.
