Ir anksčiau I.Rimševičius tikino, kad Latvijos bankas nesiims devalvuoti nacionalinės valiutos, nes tokia priemonė neduos šaliai jokios ekonominės naudos. Jei latas būtų devalvuotas 10 proc., pensininkai prarastų 35 proc. perkamosios galios. Be to, dėl devalvacijos padidėtų įmokos tų įmonių, kurios pasiėmė paskolas eurais.

Laukia didesnis smukimas

Latvija yra viena labiausiai nuo krizės nukentėjusių Europos šalių. 2008 metų paskutinio ketvirčio duomenys rodo, kad šalies BVP smuko 10,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Prognozuojama, kad šiemet Latvijos BVP sumažės 12 procentų. Kad neleistų savo ekonomikai žlugti, Latvija susitarė su TVF dėl 7,5 mlrd. eurų paskolos. Pirmąją 590 mln. eurų paskolos dalį Latvija jau gavo.

Sutartyje su TVF numatyta su euru susietą latą išlaikyti stabilų. Latvija norėtų įsivesti eurą 2012 metais. Pagal TVF sąlygas, Latvijos vyriausybė turi smarkiai apriboti išlaidas, kad sumažėtų ir vis didėjanti biudžeto skylė.

Perka banką

Be to, tapo žinoma, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) įsigis 25 proc. plius vieną Latvijos banko "Parex" akciją. Šis bankas pernai buvo nacionalizuotas. Kaip sakė šalies premjeras Valdis Dombrovskis, sutartis su ERPB bus pasirašyta balandžio 16 dieną. Sandorio suma ir kitos detalės kol kas nežinomos, derybos tebevyksta.

Buvęs Latvijos premjeras Ivaras Godmanis, kuriam valdant valdžia perėmė "Parex" kontrolę, dar tada sakė, kad banką būtina parduoti užsienio kredito įstaigai.

Valdžia buvo priversta nacionalizuoti šį vieną didžiausių Latvijos bankų, nes jis iš esmės bankrutavo. "Parex" vyriausybės žinion perėjo pernai lapkritį už simbolinę 2,5 lato sumą (3,7 euro).

Po nacionalizacijos "Parex" banke buvo įvesta pinigų išmokėjimo apribojimų. Pavyzdžiui, uždrausta išmokėti kompanijoms iš jų sąskaitų daugiau kaip 35 tūkst. latų, jei toje įmonėje dirba mažiau kaip 10 žmonių. Ne daugiau kaip 350 tūkst. latų iš savo sąskaitos gali gauti įmonė, turinti daugiau kaip 10 darbuotojų.

Krizė smogė statybininkams

Ekonomikos krizė purto ir Estiją, nors ten padėtis dar ne tokia katastrofiška. Kol kas labiausiai kenčia statybų pramonė. Pernai šį sektorių paliko 6-8 tūkst. statybininkų, šiemet darbo neteks apie 40 tūkst. šios profesijos atstovų. Daugelis bus atleisti iš statybines medžiagas gaminančių įmonių. Beveik pusė šio sektoriaus darbuotojų jau atleisti arba išsiųsti priverstinių atostogų.

Masiniai atleidimai Estijos statybų bendrovėse vyksta dėl to, kad kilus finansų krizei labai sumažėjo gyvenamųjų ir komercinių namų statybos apimtis. Ekspertai teigia, kad statybų pramonė smuks mažiausiai dar dvejus metus. Jei nekilnojamojo turto rinkoje reikalai nepasitaisys, darbuotojų atleidimai prasidės ir susijusiose srityse: logistikos, pardavimo.