„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad eksportas į Taivaną yra išaugęs, nors ir nuo žemos bazės, bet iš esmės jau siekia apie ketvirtadalį to, ką mes eksportavome į Kiniją. Įsivaizduojant, kad tai 20 mln. gyventojų valstybė ir mes santykiams atkurti arba stiprinti su Taivanu skyrėme tik metus ar šiek tiek daugiau negu metus, mano nuomone, tai yra labai neblogas rezultatas“, – ketvirtadienį Seime Vyriausybės pusvalandžio metu atsakydamas į parlamentarų klausimus teigė G. Landsbergis.
Ministras aiškino turįs lūkestį, kad Lietuvai pavyks pasiekti geresnių rezultatų bendradarbiaujant su Taivanu, negu jie buvo pasiekti dešimtmečiais kuriant prekybinius santykius su nedemokratine, autoritarine Kinija. Anot jo, per pastaruosius keturis mėnesius Lietuvos eksporto rodikliai stulbinamai išaugo. Bendras eksporto augimas, pasak G. Landsbergio, siekė 30 proc., o pavyzdžiui į Singapūrą – 176 proc.
„Aišku, galima ginčytis, bazė buvo aukšta ar neaukšta, atskiras dalykas, bet iš esmės Lietuvos vardas Azijoje yra girdimas kaip niekada garsiai, susidomėjimas prekybiniais ryšiais yra kaip niekada didelis“, – sakėužsienio reikalų ministras.
Šią savaitę naujienų portalas „Delfi“ pranešė, kad įmonės, mėginusios tartis dėl grūdų eksporto į Taivaną, iš šios šalies dėl eksporto galimybių gavo neigiamą atsakymą.
Šią eksportuotojų žinią patvirtino ir Žemės ūkio ministerija.
„Žemės ūkio ministerijos žiniomis, Lietuvos kviečių eksportuotojai iš tiesų yra gavę neigiamų atsakymų dėl šių grūdų eksporto į Taivaną, kurie buvo argumentuoti specifiniais kokybės reikalavimais. Žemės ūkio ministerija su Taivano atstovybe aiškinasi, kaip šias problemas būtų galima išspręsti – siekiant galimų sprendimų ir aiškumo mūsų verslui, ypač dėl kokybės vertinimo, reikia didesnio tiek Lietuvos, tiek Taivano atsakingų institucijų įsitraukimo“, – sako Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus.
