LNK vidurdienio žinioms dalis vilniečių pasakoja, jog tomis dienomis mieste nebus ir iš miesto išvyks. Vieni tuo metu jau iš anksto yra suplanavę atostogas, kiti teigia, kad, prireikus, sugalvos, kur galėtų pasisvečiuoti.
Tiesa, dalis pašnekovų teigia, kad ir toliau gyvens įprastą gyvenimą ir nepatogumų išvengti nebandys.
Kaimo turizmo asociacijos vadovė Agnė Vaitkuvienė teigia, kad šiuo metu sektoriuje didelio susidomėjimo dėl išvykų tomis dienomis dar nesulaukiama. Anot jos, taip yra, greičiausiai, todėl, nes NATO viršūnių susitikimas Vilniuje įvyks darbo dienomis. Tokias išvykas žmonės, dažniausiai, planuoja savaitgaliais.
Tačiau, A. Vaitkuvienė džiaugiasi, kad žmonės apskritai planuoja savo laisvą laiką praleisti kaimo turizmo sodybose. Anot jos, žmonės jau aktyviai ruošiasi atostogoms.
„Labai džiugu, kad šiemet mes pagaliau sugrįžtame į priešpandeminį laikotarpį ir žmonių įpročiai sugrįžta į savo vėžes, nes tiek pandeminiu laikotarpiu, tiek prasidėjus karui, žmonės gyveno nežinomybėje ir sodybas užsakydavo paskutinę minutę, ir viskas buvo labai išsiderinę“, – prisimena ji.
„Šiemet mes jau matome, kad, ypatingai, liepos–rugpjūčio mėnesiams, sodybos jau užsakomos iš anksto“, – teigia kaimo turizmo asociacijos vadovė.
Anot moters, liepos ir rugpjūčio mėnesių savaitgaliai daugumoje sodybų – jau užimti. Tačiau, A. Vaitkuvienės teigimu, sodybų pasirinkimas vis dar platus tiek darbo dienomis, tiek per NATO viršūnių suvažiavimą.
„Mūsų asociacijai dabar priklauso apie 400 sodybų. Sodybų skaičius, iš tikrųjų, sudėtingas. Aš prieš tai žiūrėjau statistiką, tai, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, kai buvo skaičiuojama apie 800 sodybų, tai po pandemijos jau buvo skaičiuojama apie 1300 sodybų. Tai nėra pilnai susiję su tuo, kad kuriasi daugiau sodybų. Tiesiog valstybė sugriežtino sodybų kontrolę ir tos, kurios iki šiol dirbo šešėlyje, buvo priverstos registruotis ir mokėti mokesčius“, – aiškina pašnekovė.
„Mes matome, kad klientas nėra linkęs važiuoti toliau kaip 100 kilometrų nuo savo miesto esant dabartinėms kuro kainoms. Tai didžioji dalis sodybų ir koncentruojasi apie didžiuosius miestus, kažkur 100 kilometrų spinduliu. Na ir, aišku, ežerynai ir labai augantis turizmo regionas yra Dzūkija, Dzūkijos miškai ir nacionalinis parkas“, – apie sodybų išsidėstymo tendencijas pasakoja A. Vaitkuvienė.
Kokias paslaugas kaimo turizmo sodybos žmonėms siūlo dabar? Kaimo turizmo asociacijos vadovė teigia, jog vis dažniau pastebima, kaip keičiasi kaimo turizmo klientas. Anksčiau žmonėms pakakdavo poilsio prie ežero ir gamtoje kepto maisto. Dabar klientai nori daugiau komforto ir pramogų.
„Visų pirma, edukacijos ir degustacijos. Jau atvažiavę apsistoti savaitei prašo, kur čia pas vietos ūkininką galima nuvažiuoti nusipirkti agurkėlių ar mėsytės, kad pilnai susigyventi su ta vieta ir gyventi kaip vietinis per tą laiką“, – teigia A. Vaitkuvienė.
Pašnekovė teigia, kad infliacijos poveikis buvo juntamas praėjusiais metais.
„Mes skaičiavome kainų augimą tarp 10 ir 20 procentų. Tam, aišku, daugiausiai įtakos turėjo elektros kainos, paslaugų kainų augimas ir, aišku, visos sąnaudos labai išaugo“, – dalinasi ji.
Kaimo turizmo asociacijos vadovė teigia, kad šiemet sodybų šeimininkai smarkiai kelti kainų neplanuoja.
„Kaimo turizmas tuo ir geras, kad labai įvairus. Tai jeigu vieno, dviejų gandrų sodyboje galime nakvoti ir už 10, ir už 15 eurų nakčiai, tai jau keturių, penkių gandrų sodyboje ir 70 Eur mokėsite, ypatingai, jei tai yra namelis porai“, – apie kaimo turizme vyraujančias kainas pasakoja A. Vaitkuvienė.
„Vidurkį galime išvesti, kad, maždaug, 25–30 eurų žmogui. Ir jeigu sau patinkančioje sodyboje mokate tokią kainą, tai tikrai yra gera kaina“, – teigia ji.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
