Ketvirtadienį registruotame dokumente nurodoma, kad bendra neapmokestinama suma, kuri būtų skiriama darbuotojui, galėtų siekti 5 proc. nuo per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto bruto darbo užmokesčio.
„Vidutines pajamas gaunančio asmens metinis krepšelis būtų 1147,5 Eur pagal Finansų ministerijos vidutinio darbo užmokesčio 2022 m. rugsėjo prognozę 2023 metams“, – nurodo autoriai.
Viršijus numatytą ribą, pajamos gautos natūra nuo šią ribą viršijusios sumos būtų apmokestinamos įprastai, o siekiant apriboti biudžeto netekimus atvejais, kai asmenys gauna labai dideles pajamas, Seimo narių manymu, būtų tikslinga taikyti lengvatos lubas.
„Lubų dydis yra diskutuotinas, tačiau, pavyzdžiui, maksimalus krepšelis galėtų būti apribotas 2,5 vidutinių mėnesinių bruto šalies darbo užmokesčių per metus, t. y. maksimaliai 2023 m. siektų 2868,75 Eur“, – rašoma pasiūlymo argumentuose.
Šiuo metu gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinama 200 eurų neviršijanti darbdavio per metus skirtų prizų ar dovanų vertė. Be to, neapmokestinama darbuotojų viešojo transporto bilietais, skirtais vykti į darbą ar parvykti namo, gaunama nauda.
Laisvės frakcijos atstovai pastebi, kad kiekvienam sektoriui ar darbuotojui ne visos pajamos natūra yra vienodai aktualios.
„Pavyzdžiui, remiantis Airijos tyrimu „Ireland Benefits Survey“, sporto salės abonementu statybų sektoriuje naudojosi tik 3,2 proc. darbuotojų, kai tuo metu informacinių technologijų sektoriuje – 33 proc. darbuotojų. Atsižvelgiant į skirtingus sektorių ir darbuotojų poreikius, siūlome sudaryti pajamų natūra sąrašą, kurioms būtų skiriama bendra neapmokestinama suma (krepšelis).
Į šį sąrašą būtų galima įtraukti nemokamą arba dalinai kompensuojamą maistą (šiuo metu apmokestinama), parkavimo vietos bei kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas (šiuo metu neapmokestinama sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos), sporto salės abonementus bei sveikatinimo paslaugas (šiuo metu apmokestinama), apgyvendinimą (šiuo metu apmokestinama), papildomą sveikatos draudimą šeimos nariams (šiuo metu šis punktas neišskiriamas), darbo vietos įrengimą namuose (šiuo metu šis punktas neišskiriamas).
Darbo vietos įrengimas namuose taip pat būtų naujas neapmokestinamasis objektas pajamoms natūra. Jis įtraukiamas remiantis tyrimu „The Future of Work“, kuriame privalumai, pritaikyti darbui namuose, priskiriami prie labiausiai aktualių naudų darbui ateityje. Pirminis neapmokestinamų pajamų natūra sąrašas sudarytas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovaujantis verslo atstovų nuomone ir kitų šalių praktika“, – rašoma pasiūlyme.
Siekiant apskaičiuoti galimus netekimus biudžetui, Seimo nariai rėmėsi tyrimu „Non-taxable Benefits in Kind: Survey of Employees“, kurio rezultatuose teigiama, kad 14 proc. darbuotojų gauna pasiūlymą pasinaudoti neapmokestinamomis pajamomis, 9 proc. iš visų darbuotojų pasinaudoja gautais pasiūlymais, panaudota suma siekia 63 proc. nuo visos galimos sumos.
„Šie dydžiai perskaičiuoti įtraukiant tik tas pajamas natūra, kurios patenka į siūlytiną sąrašą. Remiantis „Sodros“ duomenimis, pajamų natūra krepšelio kaina biudžetui galėtų siekti apie 28 mln. eurų“, – rašoma dokumente.
Laisvės partijos atstovai antradienį anonsavo ir daugiau savo pasiūlymų Vyriausybės Seimui pateiktam mokestinių pakeitimų paketui. Tarp jų – palikti 30 proc. menamų sąnaudų lygį dirbantiems individualiai, įsipareigojimas minimalią mėnesinę algą (MMA) prilyginti neapmokestinamam pajamų dydžiui (NPD), mokestinio kredito dydžio indeksavimas ir kiti.
Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje numatomi pokyčiai individualia veikla užsiimantiems žmonėms, lengvatų reguliavimas, nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pakeitimai bei minimalios nedarbo socialinio draudimo išmokos nustatymas.
Rugpjūtį atsakingi Seimo komitetai turėtų pradėti įstatymų projektų svarstymą.
