Tikėtina, kad šį savaitgalį miestų gatvės ištuštės, mat daugelis lietuvių jau suplanavo ilgąjį savaitgalį ir liepos 6 d. proga pasiėmė laisvą penktadienį. LNK žinios praeivių teiravosi, ar lengva jiems buvo susitarti su viršininkais.
„Tikrai lengva, žmonės supratingi šiais laikais“, – teigė vyras.
„Aš kadangi dirbu sau, tai man kiekviena diena yra kaip šventė, sakykim. Dar nieko nesuplanavau“, – dalijosi kitas.
„Esu iš anksčiau pasiėmusi atostogų. Atostogauju tiesiog šiuo metu, visą šią savaitę“, – teigė moteris.
Yra ir tokių, kurie ilguosius savaitgalius kaip tik stengiasi išnaudoti darbui.
„Šiaip stengiuosi tų trumpųjų atostogų neturėti, nebent būtų koks nors festivalis ar kitokia išvyka, bet šiaip – ilguosius savaitgalius stengiuosi labiau padirbti“, – dalijosi vyras.
Anot jo, taip jis daro ir dėl susikaupusių darbų, ir dėl to, kad trumposios atostogos jį išbalansuoja ir pakeičia savaitės ritmą. Tiesa, vyras pripažino, kad tokiomis dienomis biuras būna apytuštis.
„Daugiau kolegų pasirenka pašvęsti ir tiesiog pabūti su savo draugais, artimaisiais per tas laisvąsias dienas“, – teigė jis.
Teisininkės patarimai
Liepos 6-oji – vieniems šventė, o kitiems galvos skausmas. „Sorainen“ vyriausioji teisininkė Aurelija Daubaraitė atskleidė, ką reikėtų daryti, kad ilgojo savaitgalio planavimas galvos skausmu nevirstų.
„Kasmetinės atostogos turėtų būti suteikiamos pagal kasmetinių atostogų eilę. Visgi, Darbo kodeksas nenustato tokios eilės sudarymo niuansų, pavyzdžiui, prieš kiek laiko darbuotojas turėtų pateikti tokį prašymą, kokia forma, su kuo ją turėtų suderinti ir kam pateikti tokį prašymą, tačiau Darbo kodeksas nustato atvejus, kai darbdavys privalo patenkinti darbuotojo prašymą dėl tokių atostogų, jeigu jį pateikia specialios darbuotojų grupės“, – aiškino A. Daubaraitė.
Anot jos, specialiosioms grupėms priklauso, pavyzdžiui, nėščios darbuotojos, tačiau išimtys gali būti taikomos ir pagal kitą tvarką, tarkime, žiūrint į eilę ir pagal ją parenkant žmogų, kuris jau seniai neturėjo atostogų. Tokias taisykles turėtų numatyti pats darbdavys.
„Į tokį niuansą tikrai reikėtų atsižvelgti, tačiau bendras taisykles, kokia tvarka reikėtų paimti tokias atostogas, turėtų nustatyti darbdavys. Tokių taisyklių nustatymas suteiktų aiškumo ir padėtų išvengti nesusipratimų, kadangi tokia tvarka yra reguliuojami atvejai“, – aiškino teisininkė.
Anot jos, toks reguliavimas numatytų, kaip darbuotojas gali pasiimti tokias atostogas ir kaip reikėtų užtikrinti, kad darbdavio veiklos tęstinumas nenutrūktų ar nebūtų sutrikdytas.
„Tokiais atvejais, kai darbuotojas nesilaiko tvarkos ir pateikia savo prašymą, kad ir paskutinę minutę, paprasčiausiai, darbdavys gali neturėti galimybės patenkinti tokio darbuotojo prašymo“, – teigė A. Daubaraitė.
Ką daryti, jeigu tvarkos nėra?
Anot teisininkės A. Daubaraitės, jeigu darbdavys nėra numatęs specialios tvarkos tokiems atvejams, kasmetinės atostogos yra suteikiamos šalių susitarimu.
„Toks šalių susitarimas yra grindžiamas ne tik darbuotojo noru atostogauti konkrečiu metu, kas yra labai suprantama, tačiau ir darbdavio teise planuoti darbo procesą, organizuoti veiklą, kad ji nenutrūktų ar nebūtų sutrikdyta. Tokiu atveju šalims reikėtų susitarti“, – aiškino ji.
Tiesa, jeigu darbuotojas prašymą pateikia paskutinę minutę – darbdavys gali neturėti galimybės patenkinti prašymo.
Darbdavių ir darbuotojų ginčai
Anot „Sorainen“ vyriausiosios teisininkės, jeigu darbdaviams ir darbuotojams susitarti draugiškai nepavyksta, Darbo kodeksas suteikia darbuotojui teisę ginti savo teises, tačiau prieš tai rekomenduojama situaciją dar kartą aptarti kartu su darbdaviu.
„Jeigu sprendimo rasti nepavyksta, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją, kad jo teisės būtų apgintos, jeigu jis mano, kad tos teisės buvo pažeistos“, – aiškino ji.
Teisininkės A. Daubaraitės teigimu, pasitaiko ir atvejų, kai, negavus kasmetinių atostogų, darbuotojai nori pasinaudoti savo teise į tikslines atostogas, pavyzdžiui mamadienius arba tėvadienius.
„Nors Darbo kodeksas darbuotojui suteikia teisę pasinaudoti mamadieniais ar tėvadieniais, tačiau reikėtų nepamiršti, kad tokia teisė taip pat nėra absoliuti. Darbuotojas, kuris ketina pasinaudoti tokiomis tikslinėmis atostogomis, turėtų pateikti darbdaviui prašymą iš anksto, galbūt pagal darbdavio nustatytą tvarką ar prieš protingą terminą, ir šalys turi susitarti dėl konkretaus tų atostogų laiko“, – teigė ji.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
