- Kaip jūs apibūdintumėte euro zonos perspektyvas?
- Manau, kad dabar mes esame euro ateities kryžkelėje, dabar, deja, yra visiška ramybė. Mes, kaip ir buvo iliustruota „The Economist“ žurnale, vaikščiojame per miegus ir galime įžengti į antrą euro krizės raundą, jeigu galvosime, kad dabar viskas yra gerai, nes situacija aprimo.
Priežastys, kodėl euro zonos krizė nuslūgo per pastarąjį pusmetį yra labai mažai susijusios su Europoje priimtais sprendimais. Tai labiausiai lėmė Japonijos banko ir FED pradėta agresyvi pinigų politika (angl. monetary easing), kas, mano manymu, turi būti labai skatintina. Tai yra politika, kurią reikia taikyti JAV, Japonijai, Europai ir apskritai visam pasauliui.
Nerimauju dėl to, kad po 1-2 metų, kai JAV ir Japonija pasieks savo tikslų, t.y. Japonijoje bus suvaldyta defliacija, o JAV nedarbas pradės mažėti, jie sumažins švelnesnės pinigų politikos mastą ir dabartinė parama Europai dings. Tai bus kritinis momentas ir nežinau, ar jis įvyks po metų, ar po dviejų. Tikiuosi, kad tai, ką daro JAV ir Japonija padės Europos centriniam bankui (ECB) suprasti, kad mums reikia eiti tuo pačiu keliu. Pinigų politika Europoje yra beprotiškai griežta, ją reikia pakeisti.
- Lietuva planuoja įsivesti eurą 2015-ais. Kaip vertinate šį sprendimą?
- Jeigu jūs nuskristumėte į Daniją arba Švediją ir paklaustumėte žmogaus gatvėje šio klausimo, manau, dauguma žmonių patrauktų pečiais ir paklaustų: „kam, po galais, jiems to reikia?“, nes tiek Danijoje, tiek Švedijoje dauguma gyventojų yra prieš euro įvedimą, todėl tai neįvyks nei vienoje iš šių šalių. Aš, kaip ekonomistas, klausčiau kito dalyko: kam skubėti? Lietuvos pinigų politika yra tokia pati, ar ji yra euro zonos nare, ar ne.
- Argumentais yra tai, kad pigiau skolinsimės, atpigs piniginiai sandoriai ir t.t.
- Taip, bet išlaidos piniginiams sandoriams yra minimalios ir kažin kiek sumažės valstybės obligacijų palūkanos. Tiesą sakant, nematau daug privalumų euro įvedimui, tačiau prisijungimas prie euro zonos pareikalaus papildomų išlaidų. Apskritai, reikėtų kelti klausimą, ne ar Lietuva yra pasiryžusi prisijungti prie euro zonos, bet ar euras veikia. Kol kas atsakymas yra aiškus: euras visiškai neveikia.
Dar turiu pastebėti, kad Lietuvos padėtis yra kur kas geresnė nei Latvijos. Man yra nesuvokiama, kodėl Latvija taip skuba įsivesti eurą būtent dabar. Finansų rinkos visiškai nenustebs, jei Latvija pasakytų: apie narystę euro zonoje pagalvosime 2017-2019-ais, mums reikia pamatyti, kaip sekasi euro zonai. Lietuva dar gali tai pasakyti. Aš puikiai suprantu, jog yra investuota politinio kapitalo, kad kiekviena Europos Sąjungos šalis turėtų eurą. Tačiau pažiūrėkime iš kitos pusės: kodėl yra reikalaujama iš Lietuvos, kad ji atitiktų tam tikrus kriterijus, tačiau to neprašoma iš euro zonos. Jūs, vis dėlto, perkate paketą, tad kodėl nepareikalavus, kad nedarbas euro zonoje sumažėtų iki prieškrizinių laikų ir ji susitvarkytų savo viešuosius finansus?
- Gaila, kad praktikoje taip nebūna.
- Ne, tai nereiškia, kad aš siūlau išmesti visas ambicijas ir anuliuoti Vyriausybės pastangas paruošti Lietuvą narystei euro zonoje. Siūlau sulaukti kol euras, kaip bendra valiuta, pradės veikti. Žinoma, tai nereiškia, kad jūs dabar turėtumėte pareikšti: tiek to, mums neberūpi viešieji finansai. Nenoriu kalbėti populistiškai, kad nereikia laikytis fiskalinės drausmės, aš ja tikiu, bet 2015-ais pasaulis jau gali būti visiškai kitoks.
Niekada negalėjau įsivaizduoti, kad Japonijos bankas imsis dabartinių priemonių, tačiau jam prireikė 15-os metų susivokti. Tikiuosi, kad ECB tiek laiko neprireiks, tačiau jeigu prireiks, kodėl skubėti ir įsivesti eurą.
- Pernai kai Ispanijos bankai susidūrė su sunkumais buvo prognozuojama antroji krizės banga, kuri paveiks ir Lietuvą. Ar dabar matote artėjančias didesnes krizės bangas?
- Ne. Dabar esu pakankamai optimistiškai nusiteikęs, kad euro krizė toliau lengvės.
- Ką jūs patartumėte Lietuvos gyventojams šiame kontekste: ar jie turėtų toliau taupyti, o galbūt – skolintis?
- Paprastai Lietuvos gyventojai elgiasi racionaliai, atsižvelgdami į ekonomines aplinkybes. Dabar šalyje yra labai daug indėlių ir žmonės neša pinigus į bankus kaip niekada anksčiau.
- Tai yra gerai?
- Lietuvoje pasikeitus Vyriausybei planuojamos įvairios permainos, pavyzdžiui, mokesčių reforma. Kas, jūsų matymu, turėtų būti reformuojama Lietuvos mokesčių sistemoje?
- Dabar man atrodo, kad Lietuvos Vyriausybė ir ekspertai žiūri visiškai ne į tuos mokesčių knygos puslapius. Nesuprantu progresinių mokesčių idėjos, tai jau tikrai ne reforma, o žingsnis atgal. Lietuva turi gerą mokesčių sistemą ir proporcinius mokesčius, kuo turėtų didžiuotis. Lietuvos politikai galėtų keliauti po pasaulį ir girtis savo mokesčių sistema, nes proporciniai mokesčiai tikrai pritraukia investuotojų. Neteisingas yra ir argumentas, kad progresiniai mokesčiai yra skandinaviški – per pastaruosius 20 metų Skandinavija tolsta nuo tokios mokestinės sistemos: Švedija planuoja jos atsisakyti, o Danijoje iš didžiausių progresinių mokesčių gaunama nauda yra labai nedidelė, šis mokestis yra neefektyvus.
Labai bloga mintis yra diferencijuoti pridėtinės vertės mokestį (PVM), geriausia praktika nustatant PVM – visiems taikyti vienodą tarifą. Tuomet jį lengviausia administruoti ir mažiausiai žalos padaroma laisvajai rinkai. Jeigu norima mažinti PVM, tuomet reikia kalbėti apie bendro tarifo mažinimą, tačiau skirtingi tarifai paslaugoms ir prekėms man atrodo keistai.
- Taigi, ar Lietuvai reikia mokesčių reformos?
- Taip. Kalbant apie mokesčių reformą, reikėtų mažinti bendrą mokesčių naštą ir, pirmiausia, mokesčius darbo užmokesčiui, jei norima šioje šalyje sukurti daugiau darbo vietų. Aš gerbiu šią Vyriausybę už tai, kad jie pasiryžo padėti žmonėms, kurie prarado darbus ir gauna labai mažai pajamų, aš tam pritariu, ir, manau, ankstesnės Vyriausybės didžiausia nesėkme buvo ta, kad jiems nepavyko daugiau padaryti dėl šios grupės žmonių. Tačiau progresiniai mokesčiai, PVM diferenciacija nesukurs nė vienos darbo vietos, priešingai nei mokesčių mažinimas ir verslo sąlygų gerinimas.
- Beveik trečdalis šalies ekonomikos yra šešėlyje. Kaip jį galima būtų sumažinti?
- Na, kodėl šešėlinė ekonomika yra tokia patraukli, ogi todėl, kad ten nėra jokių mokesčių. Taigi, reikėtų pabandyti teisėtą ekonomiką padaryti kuo panašesnę į šešėlinę ir sumažinti mokesčius. Dar daugiau, reikėtų atsisakyti visų verslui trukdančių perteklinių normų ir taisyklių. Jūs turite daug problemų su cigarečių ir degalų kontrabanda, man labai gaila, bet yra tik vienas būdas su tuo kovoti: sumažinkite mokesčius. Dideli mokesčiai lemia šešėlinės ekonomikos mastą.
- Lietuva dar nėra apsisprendusi, ar statys naują atominę elektrinę. Danija neturi branduolinės energetikos. Jūs už ar prieš branduolinę energetiką?
- Aš esu už pigiausią ir efektyviausią energetikos formą, turint omenyje ir taršą. Kalbant atvirai, Danijos pozicija neturėti atominės, kai saulėtą dieną iš Kopenhagos pakrantės galima matyti Švedijos Barsebeko atominę elektrinę, iš kuriuos mes importuojame pigią elektrą, atrodo juokingai ir beprasmiškai.
Asmeniškai aš nesibaiminu dėl atominės energetikos, tačiau, manau, kad diskusijos Lietuvoje dėl energetikos formų labai dažnai yra nevykusios, kai pradedama kalbėti apie skirtingas energijos formas: norima daugiau žaliosios energetikos, naudinga būtų ir deginti anglį, o galbūt – daugiau importuoti. Norėčiau pamatyti, kaip Lietuvoje energetikos sektorius įgija daugiau laisvos rinkos bruožų, kurioje skirtingos formos galėtų konkuruoti. Jeigu yra diskusija dėl atominės – kodėl jos negali statyti privati bendrovė? Abejoju, kad šis sektorius bus efektyvus, jei toliau bus vadovaujamasi tik Vyriausybės sprendimais.
- Na, ir paskutinis klausimas: ar dabar geras laikas skolintis?
- Galbūt (juokiasi). Jūs turėtumėte skolintis, jei tikitės, kad jūsų investicijos grąža bus didesnė nei skolinimosi kaina.
- Ačiū už pokalbį.
