V. Eidėnas pastaruoju metu buvo žinomas kaip aktyvus švietimo sektoriaus dalyvis, asociacijos Pilietiško jaunimo sąjunga (PJS) prezidentas, taip pat jis ir verslininkas, organizavęs mokymus pedagogams. V. Eidėnas garsėja savo visuomenine veikla, mat anksčiau buvo Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas, aktyviai veikė studentų organizacijose, ne kartą dalijo interviu žiniasklaidai.
Tačiau dabar aiškėja, kad jo veikla virto ir skaudžiomis istorijomis. Vadovauta įmonė MB „Švietimo edukatoriai“ užversta skundais, kad mokymų dalyviai negauna jokių pažymėjimų ar akreditacijų, rodo tinklalapio rekvizitai.lt duomenys.
Darbuotojai, negavę atlyginimų, inicijavo bankrotą, o bankroto administratoriai neišsireikalauja dokumentų. Teismas buvusiam vadovui skyrė baudą, tačiau ji papildomai nemotyvavo. Buvę verslo partneriai kaltina apgaulėmis, įmonės kreditoriams liko apie 80 tūkst. eurų nepadengtų skolų.
Feisbuke platinamos istorijos, kad tuo pat metu V. Eidėnas nesusijusiems asmenims siūlo investuoti į baseinų cheminius preparatus už dideles palūkanas: esą jis už investicijas nupirks medžiagų ir jas itin pelningai parduos sporto klubui. Tačiau pinigų atgauti nepavyksta. Pasiūlymuose įvardijamo sporto klubo vadovas patikina niekada su šiuo asmeniu neturėjęs reikalų.
Šiuo metu antstoliai iš V. Eidėno asmeniškai bando išsireikalauti 43 skolas, informaciją pateikė B. Palavinskienės antstolių kontora. Vien ši kontora pagal 12 bylų negali išieškoti 31,4 tūkst. eurų. Nustatyta, kad jokio turto skolininkas neturi, pajamų negauna.
Vienas iš norinčių atgauti pinigus, Vaclovas Ališauskas, savo istorija pasidalijo feisbuke, ir tai atvėrė susikaupusį pūlinį – prašneko daugiau praradusių pinigus. Daugeliui V. Eidėnas sudarė teigiamo asmens įspūdį, tačiau vietoje pinigų gaudavo vekselius ir bankų pavedimų kopijas, kurios nevirsdavo realiais mokėjimais. Mažai daliai pavyko skolų „išsimušti“ neeilinėmis pastangomis, pagrasinus viešumu.
Į skolinimo schemas V. Eidėnas įtraukė draugus, jų pažįstamus, tarp jų yra ir švietimo sektoriuje veikiančių visuomenininkų. Netgi buvusi mergina patikina, kad V. Eidėnas įkalbėjo sesę duoti pinigų jo mamos širdies operacijai, nors mama pasirodė esanti sveika.
Pinigus praradę asmenys kreipėsi į policiją ir prokuratūrą – ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, mat įvertinta, kad santykiai – civiliniai.
Portalui bent 7 žmonės tvirtino nukentėję nuo V. Eidėno vienokia ar kitokia forma ir pasakoja žinantys dar daugiau susigundžiusių investicijomis, gavome daug susirašinėjimų kopijų, pokalbių įrašų.
„Delfi“ V. Eidėnas teigia nebėgantis nuo asmeninių skolų ir ketina jas visas grąžinti. Anot jo, nepatenkinti yra tik keli asmenys, o feisbuke skundžiasi daugiausia jų draugai ir pažįstami.
„Yra įsiskolinimų, jie atiduodami. Vienoje pusėje vyksta bankrotai, kitoje pusėje – bandai atiduoti, kiek gali. O visa kita – tai jausmų dalykai“, – sako V. Eidėnas.
Vilniaus apygardos teismo sausio 5 d. nutartimi V. Eidėnui apribotos teisės vienus metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Viliojantys pasiūlymai gauti 18 proc. per du mėnesius
V. Ališauskas feisbuke pateikė istoriją, praminęs „Verslas nuo nulio 2“. Jis dėsto argumentus, kad V. Eidėnas jau gali būti įvairiais būdais, asmeniškai ir per įmonę, surinkęs ir negrąžinęs apie 150 tūkst. eurų. Jis piktinosi, kad į tai nereagavo teisėsauga.
„Delfi“ jis pateikė išsiųstus skundus į prokuratūrą ir į policiją, kur trys nukentėjusieji kreipėsi dėl galimo sukčiavimo. Jų istorijos panašios – gavo pasiūlymų investuoti.
„Keturi metai, kartu su tėvu darbuojamės su importu. Idėja tokia, kad mano tėvas dirba, kaip ūkio dalies vadovas „Impuls“, kas yra susiję su baseinais ir ne tik. Kur baseinai, ten dideli kaštai ir jų išlaikymas, konkrečiau daug chemijos, kuri ten pilama. Lietuvoj yra kelios įmonės, kurios didmena stumdo chemijas baseinams, didiesiems klubams ir baseinams, tačiau būdami mieli monopolistai jie turi dideles maržas, bet, aišku, turi stabilų tiekimą, ko tokiems dalykams reikia“, – taip arba panašiai prasidedančius laiškus ar žinutes gavo ne vienas.
V. Eidėnui „gimė idėja, kaip galima patiems, pigiau ir iš po stalo tiekti chemiją“, mat baseinai suvaržyti sutarčių. Jei nupirks tiesiogiai iš gamintojų – ir baseinai sutaupys, ir jiems bus uždarbis.
„Dviejų mėnesių terminui iš įvairių žmonių imame pinigus ir po dviejų mėn. grąžiname su 18 proc. uždarbiu, patys sau irgi uždirbdami už procesą. Šiam laikotarpiui ieškom naujų žmonių prisidėjimui. Reziumė: įdedant 2-10 tūkst. (iš fizinių daugiau neimam), jei kalbant apie juridinius vienetus, tą tvarkau per savo įmonę, galima ir plačiau mąstyti, po dvieju mėnesių grįžta su 18 proc. viršaus. Na dealo terminas du mėnesiai. Gal būtų noro daugiau pagvildent temą, ar įdarbint savo kapitalą stovintį, laisvą?“, – rašydavo E. Eidėnas, rodo pateiktos ekranų kopijos.
V. Ališkauskas neatgavo 5990 eurų, kiti du nukentėję, kurie oficialiai kreipėsi pagalbos – 1800 eurų ir 1100 eurų. Panašiai pinigus praradę papasakojo dar keli asmenys.
Pas antstolius – 43 bylos
V. Eidėno kreditoriai pasidalijo naujausia B. Palavinskienės antstolių kontoros atsiųsta informacija.
Šiuo metu skolininko V. Eidėno atžvilgiu užvestos bei vykdomos 43 vykdomosios bylos. Skolų vis daugėja – rugpjūtį buvo pranešama apie 22 vykdomąsias bylas. Tuo metu „Delfi“ V. Eidėnas teigė, kad investuoti siūlė ir skolinosi iš mažiau nei 10 asmenų.
„Vien kontoroje skolininko atžvilgiu vykdome 12 vykdomųjų bylų. Šiai dienai įsiskolinimą sudaro 31411.00 Eur (antstolės B. Palavinskienės kontoroje). Vykdant vykdomąsias bylas iš skolininko nebuvo išieškota skolų, pats skolininkas tiesiogiai kreditoriams yra padengęs iš viso 400 Eur (pagal kreditorių teiktą informaciją)“, – rašo antstoliai kreditoriams laiške.
Nustatyta, jog skolininkas neturi jokio turto, negauna pajamų, banko sąskaitose lėšų nėra.
„Vykdo individualią veiklą (mažoji bendrija), tačiau išskaitos negaunamos“, – rašo antstoliai.
V. Eidėnas Registrų centre tebenurodomas asociacijos „Pilietiško jaunimo sąjunga“ prezidentu, taip pat nurodomas mažosios bendrijos „Švietimo formatas“ direktoriumi.
Pats V. Eidėnas skaičiuoja, kad yra iki dešimties asmenų, kuriems siūlė investuoti ir skolinosi. Jis paaiškina, kad socialinėje erdvėje skundžiasi ir komentuoja tik keli asmenys, su kuriais jis turi nebaigtų finansinių klausimų, bei jų draugai bei pažįstami.
„Taip, yra žmonių, kam aš esu skolingas. Visiems, kam aš esu skolingas, skolos yra atidavinėjamos. O, kaip iniciatoriaus V. Ališausko buvo rašyta, ar tai suviliojimai, ar dar kažkokie panašūs dalykai, tai policijos tyrėja pasakė, kad viskas yra tvarkoje, nes viskas yra dokumentiškai atiduodama pagal galimybes po buvusio verslo bankroto. Ir viskas“, – sako V. Eidėnas.
Jis teigia, kad jausmai, emocijos ar kiti išraiškos būdai nekeičia jo finansinių skolų grąžinimo planų.
Paklaustas, keliems asmenims jis yra siūlęs investuoti, jis paaiškino, kad informacija yra konfidenciali. Paprieštaravome, kad bendras asmenų skaičius nėra konfidenciali informacija.
„Kas yra prisidėję prie reikalų, kam aš esu skoloje, na iki dešimties kažkur turbūt bus. Nes skirtingais laikotarpiais per gyvenimą yra daug skirtingų įvairių verslo projektų, daug skirtingų santykių yra buvę“, – atsakė V. Eidėnas.
Teisėsaugoje pagalbos nesulaukė
Tačiau tiek prokuratūra, tiek policija atmetė pinigų neatgavusių asmenų skundus.
Vygintas Eidėnas apklausos metu nurodė, kad su V. Ališausku ir kitais nukentėjusiais susipažino prieš 8 metus. Per tuos metus jie bendravo kaip geri pažįstami, draugai ir neturėjo finansinių įsipareigojimų vienas kitam iki 2019 m.
V. Eidėnas policijai paaiškino, kad pasiūlė investuoti pinigus į baseinų valymo įrangą kaip į vieną iš veiklos variantų. Jis policijai nurodė, kad veiklas vykdo jo įmonė „Švietimo edukatoriai“, tačiau laikui bėgant įmonės veikla nepavyko, įmonei pradėtas bankroto procesas. Vaikinas pabrėžė, kad įsipareigojimai niekur nedingo, jis asmeniškai prisiėmė riziką, jis palaiko ryšį su kreditoriais, nesislapsto, ir tinkamai bando įvykdyti priimtus įsipareigojimus.
Jis nurodė, kad V. Ališauskas buvo investavęs į jo įmonę – tą neigia pats V. Ališauskas.
V. Eidėnas patikino kad prievolių nevengia.
„Sutartiniai prievoliniai asmenų santykiai pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir tarp asmenų kilę nesutarimai turėtų būti sprendžiami derybų būdu, vadovaujantis gera tarpusavio valia, bei supratimu, o nepasiekus abipusio sutarimo dėl žalos atlyginimo pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju neįžiūrimi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje „Sukčiavimas“ požymių, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą“, – taip nusprendė policijos tyrėjai.
Policijos nutarimas buvo apskųstas prokuratūrai, tačiau ir prokurorai skundą atmetė.
Nori apsaugoti kitus, kad neskolintų
V. Ališauskas pripažįsta, kad mažai vilčių atgauti pinigus, tačiau jis nori įspėti, kad panašiai nenukentėtų kiti, jis pateikė susirašinėjimų kopijų, kur investuoti siūlyta pernai gruodį ar šiemet sausį.
Jis pastebėjo, kad investuoti į baseinų chemijas jam V. Eidėnas siūlė ne kartą, tačiau pirmąkart neturėjęs pinigų. Antrąkart pasiūlė investuoti po trejų metų.
„Žinutės beveik identiškos, tačiau nesutampa juose nurodomi laikai, gaila, kad į tai neatkreipiau dėmesio anksčiau. Pirmoje žinutėje rašo, kad užsiima šia veikla 5 metus, atsiųstoje po trejų metų – kad 4 metus. Aš pasakiau, kad galiu 100 eurų pasibandyti. Pervedžiau jam į asmeninę sąskaitą, o po mėnesio laiko ateina 120 eurų atgal. Veikia. Ar kvailai pasielgiau kad patikėjau? Taip, labai“, – sako V. Ališkauskas.
Netrukus V. Ališauskas pervedė 1000 eurų, su lūkesčiu atgauti 1200 eurų. Suėjus terminui gavo pasiūlymą.
„Sako, žiūrėk, pas tave yra 1200 eurų – papildome, auginame toliau, kas yra, ar atsiimame? Tai keletą kartų papildžiau, keletą kartų neatsiėmiau. Niuansas tame, kad man pasiėmiau 5000 eurų paskolą iš „General Financing“ – po dviejų mėnesių juk atiduos 6000 tūkst., o palūkanų reikės mokėti mažiau, galvojau, išeinu į pliusą“, – atsiduso V. Ališauskas.
Kai V. Ališauskas panoro pinigus atsiimti, prasidėjo išsisukinėjimai.
„Pavedimas iš jo išėjo – pas mane neįkrito. Antrą kartą mokėjimą daro – SEPA sustabdė mokėjimą. Pradėjau ieškot, kame čia replės. Jis man ir dar keliems žmonėms siuntė identiškus „Luminor“ pavedimų patvirtinimus, ekrano kopijas, kad va, jis tikrai padarė, tik niekam tie pavedimai neateidavo. Prasidėjo išsisukinėjimai. Aš pasiėmiau vekselius ir duodu antstoliams. Jis pradėjo mane spausti pasirašyti konfidencialumo susitarimą, kad su niekuo nekalbėsiu“, – sako V. Ališauskas. Savo žodžius jis patvirtino atsiųstomis ekranų kopijomis.
„Aš siūliau jam ir susitikt, buvome susitikę prie banko, „Akropolyje“. Atėjo Vygintas, duoda 100 eurų iškart ir sako – čia tau kompensacijai už nepatogumus. Sakau einam iki banko, ten pasakys, ar pavedimas atliktas iš banko, ar ne, nes prieš susitikimą gavau ekrano nuotrauką su parodytu pavedimu. Tai jis sako, kad neturiu asmens tapatybės kortelės. Banke pasakė, kad pakaktų ir vairuotojo pažymėjimo pasitikrint – tada sako, kad neprivalo niekam nieko įrodinėt. Išsiskyrėm vos ne draugiškai, kad va jau man tuoj ateis pinigai ir vos ne alaus eisime gerti. Jis itin tiki savo melais ir sugeba tuo įtikinti kitus“, – pasakoja V. Ališauskas.
V. Ališauskas patvirtina, kad vis tik V. Eidėnas dalį pinigų grąžino – atskirais kartais atvežė 100, 300 eurų, pervedė 200 eurų. Kai kreipėsi į policiją – gavo dar 750 eurų. Šiemet vasario 16 d. gavo 300 eurų. Iš viso jis teigia atgavęs 2300 eurų, tačiau dažniausiai būdavo ignoruojamas, jam nebūdavo atsakoma į skambučius ar žinutes.
„Kai antstoliai jam bandė blokuoti sąskaitas, pasakė, vaikeli, ne pirmas čia tu eilėje. Rugpjūčio pabaigoje, kai kreipėmės į policiją, buvo 22 vykdomosios bylos, gruodžio mėnesį buvo 37 vykdomosios bylos. Jis naudojasi britų „Revolut“, kur sąskaitų antstoliai nepasiekia, gražina tiek, kad policija neturėtų pretenzijų ir toliau susirinkinėja pinigu“, – sako V. Ališauskas.
Jis pateikė žinučių kopijų, kuriose matyti, kad „investicijos į baseinų chemiją“ kitiems asmenims buvo siūlomos dar pernai gruodžio pabaigoje ir patikina nematęs jokių įrodymų, kad V. Eidėnas apskritai kada verstųsi panašia veikla. Jis stebisi, kodėl teisėsaugai atsisakė atlikti tyrimą, nes tai nebėra „įprastos skolos“, o sisteminga veikla.
Pasinaudojo klientų duomenų baze ir negrąžino pinigų
VšĮ „Gyvenimo Universitetas LT“, valdančios svetainę pedagogas.lt, vadovas Augutis Kučinskas yra itin įskaudintas – jis V. Eidėnu pasitikėjo kaip partneriu, tačiau galiausiai ne tik prarado 4400 eurų, bet dar patyrė išdavystę. V. Eidėnas įsteigė konkuruojančią įmonę, ir bandė „persikelti“ klientus.
„Mūsų istorija visai kitokia, nei daugelis feisbuke pasisako. Mes jam pervedėme pinigus atsiskaityti su tiekėjais, bet jis neatsiskaitė, o tiesiog nuslėpė. Tai slidus juridinis reikalas, ir mūsų advokatai gana skeptiškai į tai pasižiūrėjo, kad bylinėjimasis būtų brangus, ar pavyktų įrodyti – irgi klaustukas“, – kalbėjo A. Kučinskas.
„Mums buvo skausminga, bet ir daugiau dalykų sukrito. Jis buvo mūsų partneris, kuris organizavo tam tikras veiklas, pagal sutartį buvo atsakingas už projekto vystymą. O finale jis perėmė žinias, pavogė klientų duomenų bazę, išėjo, įkūrė panašią veiklą, o mūsų klientus informavo, kad dabar visa veikla persikelia pas jį. Ir mes labai ilgai turėjome aiškinti, kad mes neužsidarome, kad veikiame taip kaip veikėme, tik mūsų atstovas išėjo“, – paaiškino A. Kučinskas.
Jis įsitikinęs, kad V. Eidėnas turėjo ketinimų perimti minėtus pinigus.
„Mes sutartį turėjome tiesiogiai su teikėju. Bet jis paprašė sąskaitą išskaidyti į dvi dalis, ir vieną dalį nuslėpė nuo mūsų, nors tiekėjas ją mums buvo išrašęs. Vietoj jų sąskaitos, jis pateikė savo sąskaitą ir pareiškė, kad jis atsiskaitys su tiekėju, nes toks susitarimas, jis tarpininkas. Gavosi taip, kad neatsiskaitė – mes jo asociacijai pervedėm sumą“, – pasakoja A. Kučinskas.
Švietimo ekspertas patikino, kad bendradarbiavimas su V. Eidėnu truko ilgai, ir nebuvo kilę problemų anksčiau.
„Paskui jis pareiškė, kad nebeteiks mums paslaugų. Jis planavo su mumis nutraukti sąsajas ir pradėti veiklą pats. Tą planuodamas, planavo ir pasisavinti. Jis tam rengėsi ir tą surežisavo tą dalyką, kad pinigus pervestume jam, o ne tiesiogiai tiekėjui. Gal jam trūko pinigų, gal lindo kiti galai“, – apgailestavo A. Kučinskas.
V. Eidėnas tai laiko šmeižtu.
„Ar jūs tą e. laišką, dėl kurio jis mane kaltina, matėte savo akimis? Tame laiške yra parašyta, jog darbas su pedagogas.lt, su įvardyta įmone, yra baigiamas ir toliau aš asmeniškai dirbsiu su kita įmone. Aš perfrazuoju. Bet labai pasigilinus galima surasti tą laišką. Ir ten nėra parašyta tų dalykų, ką jis šneka“, – „Delfi“ sakė V. Eidėnas.
Paklaustas apie 4400 eurų įvardytą skolą, PJS asociacijos vadovas kalbėjo, kad viskas buvo susitvarkyta teisingai.
„Kuomet pats neturi minčių ir kompetencijos organizuoti savo įmonės veiklą, turi kažkokį piktumą po to, kai iš tavęs yra išeinama, ir pasinaudodamas ta situacija sugalvoji kažkokių dalykų ir įšoki – ne kitaip aš vertinu, kaip vieno pikto žmogaus nuomonę, kuris nevertina to, kas buvo padaryta. Aš kažkokių nusiskundimų jo pusei neturiu, su manimi buvo tvarkingai viskas susitvarkyta. O žodis partneriai irgi neteisingas, mes nebuvom jokie partneriai, o buvo perkamos paslaugos“, – tvirtino V. Eidėnas.
Bankroto administratoriai negauna dokumentų
Mažajai bendrijai „Švietimo edukatoriai“ dabar iškelta bankroto byla, tačiau procedūrų negalima vykdyti, nes bankroto administratoriams V. Eidėnas nepristato dokumentų. Bankroto adminstratore pernai gegužės 28 dieną paskirta UAB „Reniva“, tuomet įvertinta, kad V. Eidėno bendrovė kreditoriams liko skolinga apie 80 tūkst. eurų.
„Buvęs bankrutuojančios MB „Švietimo edukatoriai“ vadovas Vygintas Eidėnas daug kartų žadėjo pristatyti įmonės dokumentus, administratorius ilgą laiką nuolaidžiavo ir atsižvelgė į galimai „realiais situacijas“, dėl kurių nebuvo galima perduoti įmonės dokumentų, tačiau šiai dienai ir toliau yra dalinami „tušti pažadai“ ir taip vilkinamas įmonės bankroto procesas, taip pat daroma žala ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams, ypač labiausiai pažeidžiamai grandžiai – buvusiems įmonės darbuotojams“, – bankroto administratorė UAB „Reniva“ teismo prašė skirti baudą.
V. Eidėnui buvo skirta 300 eurų bauda jam metus uždrausta eiti vadovaujančias pareigas.
„Pradžioje tik vienas kitas atvejis pasitaikydavo, kad skambindavo kokie nors tiekėjai ir sakydavo, kad esate neapmokėję kažkokių sąskaitų. Atrodė, gal kažkokie pavieniai dalykai, gal pasimiršo, pasimetė, ar dar kas. Tuo pat metu į komandą buvo priimama daugiau žmonių, pradėjome plėstis, ir neapmokėtų sąskaitų klausimai ėmė kartotis. Vygintu perduodavome, jis sakydavo, kad susisieks, bet taip ir nesusisiekdavo“, – pasakoja darbuotoja.
Atlyginimai, anot jos, vėlavo dažnai, vietoje mėnesio 15 dienos, kartais įkrisdavo jau ir kitą mėnesį, ar buvo išmokami dalimis.
„Pasitaikydavo, kad atlyginimus išmokėdavo ne „Švietimo edukatoriai“, bet V. Eidėnas ir permesdavo per „Revolut“. Atrodė iš pradžių lyg ir koks skirtumas, gal apskaitoje susitvarkys, kad apmokėta grynas ar kaip. Ilgainiui supratau, kad ne visai taip“, – sako mergina.
Anot jos, kaltė už visokius vėlavimus buvo suverčiama buhalteriams, nuolat teigiama, kad buhalteriai vis keičiami.
Ji įsitikinusi, kad normaliomis aplinkybėmis įmonė galėjo veikti sėkmingai, kadangi turėjo gerą vardą, pajamų, o jai paramą siūlė ir kiti švietimo srities dalyviai.
„Man išėjus iš darbo, su manimi buvo neatskaitoma, buvo vilkinami visi procesai, aš pasikonsultavau su advokatu ir kreipiausi į darbo ginčų komisiją. Su advokato pagalba iškėliau ir visą tą procesą, kad edukatoriams būtų iškelta bankroto byla. Nes jie ir toliau vykdė veiklą, kuri tempė į minusą, su darbuotojais nebuvo atsiskaitoma. Dalyviai negaudavo jokios medžiagos. O dabar, paskelbus bankroto procedūrą, viskas tęsiasi ir nesibaigia“, – apgailestavo Marija.
Ji teigia pati sulaukusi šmeižto už esą įmonei padarytą žalą, tačiau paprašius kokių nors įrodymų, jų taip ir nesulaukė. Ji pasidalijo ir V. Eidėno laiškais, kuriuose buvo prašoma nutraukti bankroto procedūras už atlygį.
Benevičius: mano visa aplinka yra įspėta, kad neprasidėtų
Švietimo konsultantas, Socialinių mokslų kolegos patirtinio mokymosi metodikos bendraįkūrėjas Lukas Benevičius sako visą savo aplinką įspėjęs, kad su V. Eidėnu niekas neprasidėtų.
„Jis mane buvo pakvietęs kurti mažąją bendriją, buvome kartu dalininkai. Aš veikiau srityje, kuri susijusi su švietimu, mokymais, turėjau ankstesnės sėkmingos patirties, galvojau, pabandome. Taip mes susidėjome. Jis kažkiek pinigų įnešė, aš investavau, berods apie 10 tūkst. eurų. Man tampant dalininku, mes pasirašėme paskolos sutartį, kad įmonė skolinasi iš fizinio asmens“, – kalba L. Benevičius.
Jis patikina, kad gražiuoju pinigų atgauti nepavyko, skolos kaupėsi.
Trūkus kantrybei jis pasidalijo įrašu feisbuke.
„Buvau vienas pirmųjų, kuris apskritai ką nors parašė viešai. Ir ėmiau girdėti iš kitų, kad jis dar mažiausiai 10 žmonių skolingas. Man pradėjo rašyti žmonės, tu ką, Lukai, negi nežinojai. Aš galiausiai padaviau antstoliams ir antstoliai kažkiek pinigų išieškojo iš įmonės. O kadangi jis laidavo kaip fizinis asmuo, pradėjo ir iš jo išieškoti“, – papasakojo L. Benevičius.
„Kita istorijos pusė, kad jis per „Revolut“ man pinigų yra vedęs, už kurą, už kitą veiklą, nenurodydamas paskirties. Tai jis bando manipuoliuoti, nežinau, kodėl tą sugalvojo, kad esą ne jis man skolingas, o aš jam skolingas – va be paskirties siunčiau, o tu man neatsiuntei atgal. Jis net ir tokių dalykų prisigalvoja, gal nori pasirodyti, kad ne jis kaltas“, – stebėjosi L. Benevičius.
L. Benevičius informavo, kad V. Eidėnas dėl šios priežasties prieš jį iškėlė ieškinį.
„Visi mano pažįstami informuoti, nes jis rašinėja žmonėms, kviečia investuoti. Visos jo sąskaitos areštuotos, jis naudojasi nelietuviškuoju „Revolut“, gal iš kažkur gauna pinigų, gal žmonių susigaudo, nežinau kaip jis verčiasi, bet iš jo antstoliai jau nieko neišieško“, – įspėjo švietimo ekspertas.
Spaudimu atgavo pinigus: anksčiau buvo autoritetas
Savo feisbuke itin aštriais epitetais V. Eidėną išvadinęs Haroldas Baranauskas „Delfi“ pasakoja vargais negalais išsimušęs savo skolą, kai pradėjo grasinti viešumu. Tačiau pamatęs, kad neatsakingas skolinimasis tęsiasi, nusprendė pasidalinti viešai.
„Aš su Vygintu mokyklos laikais dalyvavau LMS ir jis tuo metu buvo prezidentas. Tada jis buvo autoritetas. Visi klausydavome, žiūrėdavome, kaip elgiasi, ir aš užaugau matydamas, koks jis yra politiškai veiklus. Aš jį gerbiau kaip žmogų studentų sąjungoje. Ir kažkada jis manęs paprašė, ar galėčiau jam paskolinti pinigų“, – pasakoja H. Baranauskas.
Jis paaiškina, kad jam siūlyta analogiška investavimo schema – „į baseinų chemiją“, kurį bus parduodama „Impuls“ sporto klubams. Pradžioje H. Baranauskas pinigų neturėjo ir nenorėjo prasidėti „dėl kelių šimtų eurų“. Tačiau 2019 m. atrado draugą, kuris norėjo investuoti 5000 eurų.
„Aš pinigų neturėjau, pasiskolinau per kelis draugus. Įforminome neprotestuotiną vekselį. Aš buvau kaip tarpininkas, nešiau atsakomybę, bet dokumentus pasirašėme draugo vardu, kuris ir skolino pinigus. Sakė, kad po dviejų mėnesių grąžins“, – sako H. Baranauskas.
„Na ir prasidėjo visi reikalai. Jis pinigų nepervedinėja, mane spaudžia, aš kaip ir degu. Jis visą laiką seminare ir telefonu atsiliepti negali. Atsiunčia pavedimo kopijas, kad padarė pavedimą, jau su palūkanomis, bet dvi dienos praeina ir tų pinigų nėra. Sakau, seni, nebenusišnekėk, lietuviški bankai, per parą įkrenta. Jis atsiuntė ekrano kopiją pavedimo, atrodė geros“, – pasakoja H. Baranauskas.
Jis mena, kad netgi 5 valandas laukė Kauno oro uoste, nes V. Eidėnas jau turėjo greit nusileisti ir iš Vokietijos jam parskraidinti pinigus.
„Parašo – nespėjau į lėktuvą, čia verslas, partneriai, panašiai, grįšiu po savaitės. Aš jam taip ir sakau, pripažink, kad neturi tų pinigų. Jis tempė, tempė, tada pradėjo pasakot apie skyrybas. Aš visą laiką buvau kaip ant adatų, jaučiau, kad esu apgaudinėjamas. Vekseliai nebuvo net pasirašyti. Galiausiai aš jam pasakiau, jei nepervedi iki tos ir tos valandos, tekstą pasidalinu feisbuke ir einu pas teisininkus“, – teigia H. Baranauskas.
Tuomet V. Eidėnas, pasak H. Baranausko, „užstrigo kamštyje ir keturias valandas važiavo iš Fabijoniškių į Akropolį“.
„Po to pasakiau, kad šiandien tavo paskutinė diena. Jis į „Revolut“ pervedė 2000 eurų. Sakau ne visa suma. Daviau valandą ir sakau, po valandos keliu į feisbuką. Praėjo valanda, ir dar 2000 pervedė. Pasakiau, kad noriu bent savus pinigus atgaut – tegu dar 1000 eurų perveda. 2019 m. labai jis bijojo viešumo, gal buvo susitaręs iš kitų pasiskolinti. Galiausiai pervedė man ne tik su palūkanomis, bet dar ir 50 eurų pridėjo – iš viso 5950 eurų“, – nusistebėjo H. Baranauskas.
Jis teigia manęs, kad tuo ši V. Eidėno veikla siūlyti investuoti pasibaigė. Tačiau kai pamatė feisbuke įrašus apie nukentėjusius žmones, pratrūko ir pasidalijo savo istorija.
„Man dabar tiek draugų rašinėja, kiekvieną rytą pabudus ima nervai. Neįsivaizduojat kaip buvo žiauru. Dar jis man prieš kelis mėnesius neseniai vėl parašė, kad gal dar paskolink. Aš gailiuosi, kad anksčiau viešai nepasidalinau, gal kiti jam būtų nepaskolinę. O dabar vyksta užburtas ratas, aš susidariau nuomonę, kad jis ima, skolinasi iš kitų, kad grąžintų pinigų. Tokia piramidė. Aš galvojau, kad jis bus rimtas politikas, nes su visokiais ministrais, žinomais žmonėmis malasi“, – atsiduso H. Baranauskas.
Buvusios merginos sesė skolino „mamos širdies operacijai“
Buvusi V. Eidėno mergina, prašiusi neatskleisti vardo (tapatybė redakcijai žinoma), papasakojo dar kitokią istoriją – jos sesė maždaug prieš 10 metų skolino V. Eidėnui, nes neva reikėjo pinigų mamos širdies operacijai, o skola kabo iki šiol. Tą patvirtino ir jos sesė (tapatybė redakcijai žinoma).
„Mes su Vygintu buvome pora ir nemažai kartu savanoriavome su LMS. Jis buvo vadovas, o aš tiesiog savanorė. Niekas neįtarėme, iš kur pas jį atsiranda pinigai, tuo metu buvome aštuoniolikmečiai, visi turi tėvų, tetų, močiučių. Įtarimų pradėjo kilti, kai jo buvę klasiokai man ėmė rašyti ir klausti, kur pradingęs Vygintas, ar jam viskas gerai“, – pasakoja mergina.
Ji teigia pasitikėjusi V. Eidėnu, jis paaiškino, kad jo mama labai susirgo, jai reikalinga širdies operacija, kuri labai brangi.
Ji prisimena, kad V. Eidėnas ėmė su sese bendrauti tiesiogiai, pradėjo pinigus grąžinti dalimis, tačiau galiausiai su sese ėmė vengti bendrauti.
„Jis siųsdavo bankinius pavedimus, tačiau pinigai neateidavo, turbūt buvo „Photoshop“ taisyti. Galų gale mano sesuo pabandė susisiekti su jo mama, ir pasiteirauti, kokia sveikata, kodėl čia niekas nesuvaikšto. Na ir tuomet paaiškėjo, kad jo mama puikiai jaučiasi, sveika, gyva, ir jokių operacijų nelegalių ar legalių nebuvo. Sesuo pateikė civilinį ieškinį, teismas priteisė, ir pas antstolius tebėra pusė sumos, apie 2600 eurų“, – pasakojo buvusi V. Eidėno mergina.
Mergina teigė, kad „investicijos į baseinų chemiją“ 2011-2012 metais jau vyko.
„Nežinau, kur jis tiksliai tuos pasiskolintus pinigus leisdavo. Gal kavinės, važinėjimai, kelionės. Bet ir su LMS pakankamai daug važinėjome po kitus miestus. Jis man sakydavo, tai organizacijos pinigai, mes turėdavome įvairių institucijų finansuotus projektus“, – kalbėjo mergina.
Jos pasakojimą patvirtino ir pati sesė, kuri „Delfi“ atsiuntė teismo nutartį dėl skolos. Tačiau V. Eidėnui ši istorija nėra žinoma.
„Pirmą kartą girdžiu, tai nežinau ką ir pakomentuoti“, – atsakė V. Eidėnas.
Paklaustas, ar konkrečiam asmeniui yra skola, jis patvirtino.
„Aš jai esu skolingas pagal vekselinį dokumentą“, – pasakė V. Eidėnas.
„Impuls“ vadovas neigia, kad būta kokios nors chemijos
„Impuls“ generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis patikina, kad su V. Eidėnu jokių ryšių „Impuls“ niekada nėra turėjusi.
„Jis nėra mums buvęs nei tiekėjas, nei darbuotojas. Pas mus įmonėje dirba jo tėvas, tik ne ūkio dalies vadovu, o vyr. inžinieriumi. Ir jis net negalėtų padaryti jokios tiesioginės įtakos pirkimams. Pirkimai įmonėje vykdomi patvirtinta tvarka, per konkursus, ir mes keletą metų dirbam tik su dviem didelėmis chemijos įmonėmis: UAB „LESTA“ ir UAB „Tvarkdarys“. Sutartis tvirtina keletas atsakingų asmenų. Matosi, kad žmogus panaudojo įmonės vardą pasakodamas visiškai išgalvotas istorijas. Sunku įsivaizduoti, kaip įmanomi tokie dalykai“, – paaiškino V. Šiugždinis.
Žaidė krepšinį – prarado 5000 eurų
Dar vienas jaunuolis teigia, kad dėl V. Eidėno neteko 5000 eurų (vardas ir pavardė „Delfi“ žinomi).
„Aš su juo susipažinau žaisdamas krepšinį bendroje kompanijoje. Krepšinio metu tokių pasiūlymų nebuvo, bet po to paaiškėjo, kad jis daugeliui krepšininkų yra siūlęs tą schemą investuoti. Man jis buvo vienas iš pažįstamų. Panašu, kad jis labai įvairiems žmonių tai siūlo“, – pasakoja vyriškis.
Jį taipogi suviliojo dešimtimis procentų siekusios palūkanos – V. Eidėnas išrašė vekselių didesnei sumai, nei jam perduota pinigų suma.
Jis patikina, kad pats į teisėsaugą nesikreipė, nes nebenorėjo dar daugiau mokėti teisininkams: „Jau jaučiuosi ir taip daug praradęs per šį reikalą“.
Kaip ir kiti pašnekovai, jis nėra matęs jokių požymių, kad kokia reali nors prekybos cheminėmis medžiagomis veikla būtų vykdoma, jis girdėjo tuos išsisukinėjimus, kai reikėjo pinigus grąžinti, kliovėsi pavedimų, kurie neįvykdavo, kopijomis.
„Dabar Vaclovas inicijavo tyrimą policijoje ir jam nieko neišėjo. Tuo labiau nebematau prasmės“, – sako jaunuolis.
Pasakoja analogiškas istorijas
Elvinas Kasparas Staškus teigia V. Eidėnui perdavęs 1700 eurų ir jam buvo pažadėta grąžinti 1900 eurų. Tiesa, pateiktame vekselyje įrašyta 2900 eurų suma.
„Prieš maždaug metus laiko, buvo kovo pabaiga – balandžio pradžia, po ganėtinai ilgo laiko nuo tada, kai bendravom studentų at darbiniais reikalais, jis parašo, kad turi pasiūlymą“, – sako pašnekovas.
Jis papaskojo analogišką istoriją, kad jam buvo siūloma investuoti į „baseinų chemiją“ ir užsidirbti palūkanų.
„Jis pasižadėjo, kad tam tikru laikotarpiu pinigai bus išmokami, na ir atrodė rimta, kalba rimtas žmogus“, – pasakojo E. Kasparas Staškus.
Tačiau atėjus laikui grąžinti pinigus, prasidėjo problemos. Jis vardija įvairiausius išsisukinėjimus, kuriuos teko iš V. Eidėno išgirsti: negali, nes važiuoja į Kauną, skrenda į Rygą, saviizoliacijoje, sustabdė policijos pareigūnai, tėvas išvažiavo į užsienį, nėra galimybės prieiti prie seifo.
„Pastovus laiko gaišinimas vilkinimas ir konkrečios informacijos iš jo negavimas“, – pyko vyras.
Jis teigia, kad V. Eidėnas vengdavo atrašyti į žinutes, neatsiliepdavo, kai klausimai pasisukdavo apie skolų grąžinimą.
„Mano nuomonė, kad tai buvo apgaulės būdu viliojami pinigai ir neaišku kokiems tikslams, nes apie tą įmonę slėpė ir informacijos niekam nepateikdavo, net elementariai ir pavadinimas nebuvo pasakytas, nieko konkretaus. Butaforinės buhalterės, kurios tai pavedimų nesužiūri, tai dar kažko nepadaro“, – sako E. Kasparas Staškus.
Policija vadina civiliniais santykiais: daugiau pareiškimų negauta
Policijos departamento atsiųstame komentare nurodoma, kad policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes šiuo atveju nenustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje „Sukčiavimas“, požymiai: „Tarp asmenų susidarė sutartiniai prievoliniai asmenų santykiai“.
Kokios aplinkybės nulemia, kada byla civilinė, o kada baudžiamoji?
„Kiekvienas atvejis skirtingas ir sprendžiamas atskirai. Teismų praktikoje yra nurodytas atribojimas tarp civilinių santykių ir baudžiamojo nusikaltimo“, – teigiama komentare.
„Ir šis prokuroro sprendimas buvo apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundas atmestas ir paliktas galioti. Taip pat buvo skundžiama Vilniaus apygardos teismui, kuris irgi atmetė asmenų skundą (paskutinė instancija). Šis sprendimas jau neskundžiamas“, – paaiškino policija komentare.
Pažymėta, kad šiuo konkrečiu atveju buvo gautas vienas skundas/pareiškimas, kurį pateikė trys asmenys. Daugiau pareiškimų nebuvo negauta.
„Asmenys manantys, kad jų atžvilgiu padarytas baudžiamasis nusikaltimas ar administracinis nusižengimas turi teisę kreiptis į policiją, jeigu pinigų negalima atgauti kitomis priemonėmis (pvz. civiline tvarka)“, – paaiškino policija.
Eidėnas skundus vadina emocijomis: faktas, kad sudegėme, bet skolas ketinu atiduoti
Klausiamas apie investicijas į baseinų chemines medžiagas, V. Eidėnas nei kartą nepatvirtino, kad tokia veikla vertėsi.
„Nieko negaliu pakomentuoti apie šitą istoriją, kas yra baseinų chemija. Dėl bankrutavusio verslo – viešoje informacija yra ta informacija. O ką kiekvienas prisigalvoja skirtingais laikotarpiais, tai sunku pakomentuoti kažkokias nuomones. Yra buvusios kokios keturios-penkios-šešios skirtingos temos, su kuo yra tekę dirbti, tai su skirtingais žmonėmis jas visas yra tekę aptarinėti skirtingais laikotarpiais. Dabar jau ne mano naudai. Bet jau taip veikė tie verslai skolinantis pinigų, prisiimant asmeninę atsakomybę tam, kad būtų galima daryti verslinius santykius“, – paaiškino vadovas.
Jis papildė, kad galėjo būti pirminių pasiūlymų raštu vienokių, tačiau gyvenai diskutuojant ar telefonu vėliau tos idėjos galėjo keistis. Mat pirminis pasiūlymas yra tik dalis bendravimo, ir tai nėra susitarimas dėl skolinimo, o susitarimas dėl skolinimo yra pasirašyti vekseliai.
„Faktas galutinis yra tas, kad pinigai buvo man skolinami asmeniškai veikloms, kurias aš vykdau, dokumentiškai tai apskaityta. Kai kas sudegė, kai kas nesudegė, o toliau yra lipama iš viso to ir atsiskaitinėjama. Aš šioje vietoje visą atsakomybę sau asmeniškai buvau prisiėmęs“, – sako V. Eidėnas.
Jis atsikirto savo kreditoriams atgal: „prie bankroto tie patys žmonės ir prisidėjo asmeniškai, kerštaudami“.
Paklaustas, kur naudojo surenkamus pinigus, jis atsakė: „Vykdomai veiklai, darbuotojų apmokėjimai, kelionės – tai ko reikia skirtinguose projektuose, biudžete, ir panašiai“.
Perklaustas, ar skolinosi lėšas kaip fizinis asmuo ir kreipė į verslą, jis patvirtino.
Patikina, kad pavedimai buvo tikri
Ekrano atvaizdai ar kitokie mokėjimus patvirtinantys dokumentai, kuriuos siųsdavo savo kreditoriams apie pavedimus, buvo tikri, patikina V. Eidėnas. Tai, kad pinigai neįkrisdavo, lemdavo pasirinkta ne ta sąskaita banke.
„Yra būdavę variantų, kuomet pavedimai atliekami, tuomet dėl visos aplinkoje esančios situacijos, kai tau yra grasinama, skubinama, ir kitais įvairiais psichologiniais dalykais spaudžiama, nepasižiūrima, kad pervedama ne iš vienos sąskaitos, o iš kitos. O kaip puikiai žinote, skirtinguose bankuose, tiek ir „Luminor“, tiek „Swedbank“, pirmiau padaromas yra sistemoje pavedimas, o tuomet pati sistema ji tikrina, ar sąskaitoje yra pakankamas likutis ir panašiai. Nes daug tų įvairiausių sąskaitų ir panašių dalykų“, – paaiškino V. Eidėnas.
Jis tvirtino, kad dalyje sąskaitų nebūdavo pakankamo likučio, dėl to pavedimai galiausiai neįvykdavo. Kodėl siųsdavo iš sąskaitų be likučio?
„Kuomet atakuojama, spaudžiama, kitaip grasinama, arba imamasi kitų veiksmų, iš esmės kenkiančių bendrai situacijai – iš tiesų buvo ganėtinai stresingi metai, po to, kai jau su įmone nesusiklostė reikalai, kai prasidėjo bankrotas. Kuomet tu kabi ant ragelio ir tau įvairiausias mėšlas yra pilamas – tu esi stresinėje situacijoje“, – sako V. Eidėnas.
Anot jo, teisėsauga aiškiai pasakė, kad šioje situacijoje teisiškai viskas yra tvarkoje.
Dėl žlugusio verslo kaltina buvusį partnerį
Nesėkmingą įmonės „Švietimo edukatoriai“ veiklą, pasak V. Eidėno, lėmė daug skirtingų faktorių, tačiau viskas pradėjo griūti po L. Benevičiaus įrašo feisbuke.
„Esminė priežastis yra ta, kad mes su dalininku nesutarėme, apsipykome dėl įvairiausių veiklų, krypčių, finansinių dalykų ir panašiai. Tuomet socialinėje medijoje aš asmeniškai ir įmonė buvome apšmeižti. Tuomet dar bandėme situaciją gelbėti ir veiklą toliau vykdyti. Bet visiems puikiai suprantama, kad, ypač tokiame sektoriuje, iš esmės reputaciniai dalykai lieka“, – pasakoja V. Eidėnas.
Jis teigia tik dabar suprantąs, kad įmonės gelbėti nebevertėjo, gelbėjimo procese buvo padaryta blogų sprendimų dėl streso.
„Mes per pusę metų dar prisidarėme įvairiausių skolų su nepavykusiais įvairiais sandoriais, ir ne tiek parduota, kiek norėta. O paskui dar išaiškėjo (...), kad realiai tas buvęs partneris visas didžiausias veiklas pasiėmė ir pasidarė savo. Mes metus laiko tampėmės su jo citatomis, ta istorija gana žinoma, ir nebėra reikalo apie ją kalbėti“, – sako V. Eidėnas.
Už nesėkmingą veiklą kliuvo ir buvusiems darbuotojams.
„Tada darbuotojų nekompetencija. Paskui, kaip sužinota, ir darbuotojų tyčiniu nedirbimu, taip įvardykime, ir tyčinėmis klaidomis. Kalbant apie tą patį L. Benevičių, dvi buvusios bankrutuojančios įmonės darbuotojos iškart be laiko tarpo nuėjo dirbti pas jį, kas aiškiai parodo, į kurią pusę tai yra nukreipta“, – kalbėjo V. Eidėnas ir patikino, kad įmonė buvo sunaikinta.
Kodėl V. Eidėnas neatiduoda dokumentų bankroto administratoriams? Jis patikina, kad tai techninis klausimas.
„Paprašyta dokumentų, kurie neegzistuoja. Dabar su teisininku tariamės, kaip reikėtų daryti. Kadangi visus terminus buvome praleidę dėl kitų mano asmeninių dalykų, tai iš esmės turbūt kokio mėnesio klausimas, iki kad bus išspręsta, ar mes turėsime pakankamai argumentų, iš esmės apginti savo mintis“, – sako V. Eidėnas.
Jis taip pat įsitikinęs, kad įsipareigojimų kreditoriams suma bus mažesnė, nei bankroto administratorių suskaičiuoti beveik 80 tūkst. eurų: „Yra užfiksuotų kreditorinių įsipareigojimų, kurių iš tiesų nėra“.
Verčiasi konsultavimu ir žada skolas grąžinti
Dabar V. Eidėnas pripažįsta, kad jo finansinė būklė nėra gera, bet jis nepraranda optimizmo.
„Mano finansinė būklė, ji yra prasta, sakyčiau. Bet išgyvenama. Ir faktai rodo – tai ką, uždirbu skirtingose temose, tai tą ir atiduodu“, – sako V. Eidėnas.
Pasiteiravus, kokių pajamų gauna, atsakė: „Iš principo būtų galima reziumuoti į vieną žodį – tai konsultacijos“.
Jis tvirtino, kad su kreditoriais dažniau atsiskaito ne per antstolius, o pervesdamas tiesiogiai. Jis pabrėžė, kad ir V. Ališauskui grąžino ne 50 eurų per pusmetį, kaip šis rašė feisbuke, o 2300 eurų per 8 mėnesius.
„Yra įsiskolinimai, jie yra atiduodami. Vienoje pusėje vyksta bankrotai, kitoje pusėje – bandai atiduoti, kiek gali. O visa kita – tai jausmų dalykai“, – sako V. Eidėnas.
Jis patikino, kad ir vienintelis būdas jam susigrąžinti reputaciją yra grąžinti skolas ir judėti toliau.
Antstolių duomenimis, V. Eidėno atžvilgiu 2020 m. viduryje buvo pradėtos 22 vykdomosios bylos. Kodėl bylų daugiau, nei V. Eidėnas įvardijo asmenų, su kuriais turėjo finansinių susitarimų?
„Yra dar VMI kabantis įsipareigojimas man atrodo, o šiaip iš tų 22 tai tikrai jau buvo uždarytų klausimų. Ten viskas, kas be VMI, yra vekseliniai dokumentai“, – paaiškino V. Eidėnas.
