„Manytumėm, kad yra laikas peržiūrėti formulę. Kaip ją reikės peržiūrėti, dabar negaliu pakomentuoti, bet šitai savo rašte pateikėme ministerijai“, – teigia investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė.
Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) leidžia darbuotojams nemokėti mokesčių nuo tam tikros sumos. Anot R. Skyrienės, kitais metais NPD reikėtų taikyti ir vidurinei klasei, tai yra žmonėms, kurių uždarbis siekia du ar tris tūkstančius eurų „ant popieriaus“.
Jos manymu, būtent toks atlyginimų rėžis, dažniausiai, skiriamas jauniems, vos mokslus pabaigusiems žmonėms, kurie geresnio uždarbio išvyksta ieškoti svetur. Norint juos išlaikyti Lietuvoje – reikalingi pokyčiai.
Už mažesnę mokestinę naštą viduriniajai klasei pasisako ir profsąjungos. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad valstybė nepakankamai vertina šių žmonių pajamas.
Jos manymu, šiandien mes kiekvieną žmogų vertiname kaip fizinį asmenį, mokestinę naštą skaičiuojame pagal jo pajamas. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės teigimu, reikėtų nepamiršti, kad visos situacijos yra skirtingos.
„Įsivaizduokime, pavyzdžiui, jeigu vieniša mama augina vieną arba du, arba tris vaikus, tai jos atlyginimas pasidalina į kelis asmenis ir jau tos pajamos nėra tokios, apie kurias mes galvojame“, – teigia I. Ruginienė.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad valstybės viešieji finansai ir taip silpni – pritrūksta pinigų kelti medikų, mokytojų ar teisėjų algas, tad, jo manymu, NPD kartelės kėlimas reikštų dar vieną skylę biudžete. R. Lazutka teigia, kad pirmiausia valstybė turėtų rūpintis žemesniąja klase.
„Rūpestis kainuoja. Jeigu rūpinamasi viduriniaja klase, tada klausimas – kieno sąskaita?“, – teigia jis.
Investuotojai šią lengvatą siūlo kompensuoti įvedus visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. R. Skyrienės teigimu, dabar jame yra labai daug išimčių, todėl visas užsilikusias išimtis reikėtų naikinti ir nekilnojamojo turto mokestis turėtų tapti visuotiniu. Šiuo atveju, profesinės sąjungos NPD didinimą mato iš daugiausiai uždirbančiųjų kišenės.
„Šiandien tai, kas yra siūloma Vyriausybės – sumuoti visas pajamas, ne tik darbo santykius, bet kapitalą, individualią veiklą ir nuo to įvesti didesnį progresyvumą – tai yra labai svarbus žingsnis, tam, kad mes galėtume padaryti žingsnį sumažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms“, – teigia I. Ruginienė.
Finansų ministrė anksčiau teigė, kad NPD ir mokesčių reformą į Seimą atkeliaus atskirai, o ar NPD didės priklausys nuo biudžeto galimybių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugas Lingės teigimu, paprastai tokie pasiūlymai teikiami kartu su biudžeto projektu ir lydinčiais projektais. Jo manymu, metų galas yra tas laikas ir erdvė, kada apie tokius klausimus galima diskutuoti realiais skaičiais.
Kol kas nėra aišku iš Vyriausybės, ar keisis ir kaip keisis NPD formulė. Tačiau M. Lingės teigimu, bendra kryptis aiški ir jos nuosekliai laikomasi, kad NPD turėtų artėti prie minimalios mėnesinės algos dydžio.
Dabar NPD Lietuvoje siekia 625 eurus, o minimali mėnesio alga – 840 eurus „ant popieriaus“. NPD prilyginimą minimaliai algai palaiko ir prezidentas, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, rekomenduoja NPD dydį susieti su infliacija, tačiau, R. Lazutkos nuomone, tai gali būti ne taip naudinga mažiau uždirbantiems asmenims.
„Todėl, kad žinome, jog išskyrus dabartinį laikotarpį kada infliacija aplenkia atlyginimų augimą, ilgą laiką apie dešimtį metų turėjome, kada algos augo sparčiai nei infliacija“, – teigia profesorius.
Dėl sausį 85 eurais pakelto NPD, valstybės biudžetas netenka 165 mln. eurų per metus.
LNK reportažą galite peržiūrėti čia: