Teismui parodymus davė penki iš šešių į teisiamąjį posėdį pašauktų liudytojų. Byloje paskelbta pertrauka iki rugsėjo 11 dienos, praneša Šiaulių apygardos teismas.
Teismui parodymus davė AB „Klaipėdos vanduo“, šio miesto savivaldybės specialistės ir dabar jau buvęs Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos regiono vadovas.
Į dalį pateiktų proceso dalyvių klausimų liudytojai neatsakė, pasak jų, klausimai pateikti ne pagal jų kompetenciją, arba konkrečių įvykių detalių neprisiminė, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Anksčiau įvykusio teisiamojo posėdžio išvakarėse buvo pateikti keli prašymai, tarp kurių ir prašymas inicijuoti kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, apimančio dešimtį probleminių klausimų, susijusių su prieštaravimais tarp Europos Sąjungos (ES) ir šalies teisės aktų.
Dar vienas AB „Grigeo Klaipėda“ šią bylą nagrinėjančio teismo prašymas – dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT), prašant ištirti nagrinėjamoje byloje taikytinų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo normų atitiktį Konstitucijai. Bendrovės advokatas teismui pateikė minėtų raštų paaiškinimus žodžiu. Prie pateiktų raštų klausimo, kitų liudytojų apklausos teismas grįš po pertraukos, nurodoma Šiaulių apygardos teismo pranešime.
ELTA primena, kad byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje tarp kaltinamųjų esantys „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija yra klastojama.
Įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų pareigūnams pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis. Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
