Viešojoje erdvėje kurį laiką netyla kalbos dėl galimo gynybos mokesčio finansavimo modelio, tačiau konkrečių siūlymų politikai nėra pateikę.
Tačiau kelias alternatyvas ketvirtadienį pristatė centrinis bankas.
„Pirma, rėmėmės akademiniais tyrimais, kitų šalių patirčių analize ir padarėme išvadą, kad gynybos finansavimas turi būti užtikrinamas mišriu modeliu, įplaukomis iš dviejų šaltinių. Papildomomis mokestinėmis pajamomis ilguoju laikotarpiu, trumpalaikiai tikslai, kas susiję su karinės įrangos, infrastruktūros įsigijimu, galėtų būti finansuojami skolintomis lėšomis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
G. Šimkus pažymėjo, kad Lietuvoje netrūksta mokesčių lengvatų, kurių atsisakymas ar susiaurinimas sugeneruotų papildomų pajamų, reikalingų šalies saugumui didinti.
Be to, teigiama, kad tam tikslui dalį pajamų galėtų sugeneruoti turto mokesčio peržiūra ir padidinimas, o tai būtų logiškas ir pagrįstas žingsnis, nes Lietuvos surenkamos pajamos iš turto (nuosavybės) mokesčio yra labai mažos, palyginti su kitų Europos Sąjungos valstybių gaunamomis pajamomis.
G. Šimkus tarp abejotinų lengvatų, dėl kurių atsisakymo būtų galima diskutuoti, įvardijo PVM lengvatą centriniam šildymui.
„Jos poveikis kvestionuojamas labai seniai ir tai biudžetui kainuoja beveik 70 mln. eurų per metus. Lengvatinis 5 proc. tarifas mažoms įmonėms biudžetui kainuoja 75 mln. eurų. Klausimas, kodėl joms taikomas mažesnis pelno mokesčio tarifas. Aišku, suprantu, kad atsakymas yra tas, jog padedi mažam verslui, tačiau tai iš esmės veikia kaip ribojantis veiksnys verslui augti“, – atkreipė dėmesį G. Šimkus.
Jis taip pat paminėjo akcizo lengvatą žemės ūkyje naudojamiems gazoliams.
„Suprantu, kad tai labai jautri tema, neseniai vyko ir ūkininkų protestas. Siūlome ne tiek atsisakyti lengvatos, bet klausiame, ar jos dydis adekvatus šitame kontekste“, – pabrėžė centrinio banko vadovas.
Reguliuotojas nesitraukia nuo pozicijos, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos investiciniam gyvybės draudimui turėtų būti atsisakyta. Taip pat Lietuvos bankas skeptiškai žiūri į tai, jog dovanos, kai jas įteikia artimas giminaitis, nėra apmokestinamos.
G. Šimkus taip pat pridūrė, kad atsigręžti šioje vietoje reikėtų ir į turto mokesčius.
„Reikšmingą išteklių dalį rastume padidinę turto mokesčius. Pagal juos reikšmingai esame atitrūkę nuo ES vidurkio ir noriu priminti, kad vienas iš sprendimų gali būti visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis, kitokie turto mokesčiai. Jeigu prisimintume mūsų siūlytą dizainą, jis yra universalesnis, atsižvelgiantis į bendrą NT vertę ir būtų taikomas visoje Lietuvoje.
Trečias dalykas – papildomų pajamų atsirastų sparčiau mažinant PVM atotrūkį. Jis mažėja, bet išlieka didelis“, – teigė jis.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas pridūrė, kad mažiausią poveikį ekonominiam aktyvumui turi turto mokesčiai, nes jie turi „post factum“ elementą: ekonominė veikla įvyko, pajamos gautos, o apmokestinimas įvyksta tik po to.
„Negalima sakyti, kad jokio poveikio nėra. Perspaudus galima nuvertinti turtą, paveikti kainas, statybų pasiūlą“, – akcentavo jis.
Siūlo plėsti fizinių asmenų turimo NT apmokestinimą
Jis priminė, kad anksčiau Lietuvos bankas siūlė plėsti fizinių asmenų turimo NT apmokestinimą, kad mokestį mokėtų visi.
„Aišku, atsižvelgiant į socialinį jautrumą, taikant neapmokestinamą minimumą. Turtas turėtų būti sumuojamas, o pats mokestis būti progresyvus“, – sakė A. Dabušinskas.
Pasak centrinio banko, didesnės vertės NT turėtų būti apmokestinamas labiau, o turto vertes reikėtų peržiūrėti kas trejus metus. Įvedus tokį mokestį, būtų surinkta apie 100 mln. eurų.
Mažesnį poveikį ekonomikos aktyvumui turi vartojimo mokesčiai (pridėtinės vertės mokesčiai ir akcizai).
„Labiau ekonominę veiklą veikia darbo užmokesčio ir pajamų mokesčiai“, – sakė A. Dabušinskas.
Lietuvos banko vertinimu, papildomas dalies reikiamų lėšų skolinimasis gynybos poreikiams patenkinti reikšmingos įtakos valstybės skolos tvarumui neturėtų, tačiau viso poreikio finansavimas skolintomis lėšomis pastebimai padidintų valstybės skolos lygį.
Lietuvos banko vertinimai grindžiami prielaida, kad papildomiems gynybos poreikiams patenkinti 2025–2030 m. papildomai reikės skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. BVP.
Jei tektų didinti PVM, GPM ir pelno mokesčius
Centrinis bankas taip pat įvertino scenarijus, jei nepavyktų mažinti lengvatų masto ar įvesti visuotinio NT mokesčio ir tektų papildomų išteklių dairytis keliant pagrindinius mokesčius – PVM, GPM ir pelno mokestį.
„PVM didinimas vienu procentiniu punktu sugeneruotų 220 mln. eurų pajamų (0,3 proc. BVP). Jeigu norėtume vos ne viską paimti iš šio mokesčio, padidinti PVM dviem procentiniais punktais, surinktume 0,7 proc. nuo BVP“, – nurodė A. Dabušinskas.
Panašaus pajėgumo yra ir gyventojų pajamų mokestis – jo padidinimas vienu procentiniu punktu sukurtų 270 mln. eurų papildomų pajamų.
Trečias variantas – pelno mokestis.
„Pakėlimas vienu procentiniu punktu pagrindinio tarifo sukurtų 0,1 proc. BVP. Jeigu atsisakytume lengvatinių tarifų mažoms įmonėms, pajėgumas irgi būtų panašus. Jeigu norėtume visas reikiamas mokestines pajamas surinkti iš šio mokesčio, jį reikėtų didinti reikšmingai. Čia jau būtų rizika paveikti ekonominį efektyvumą“, – kalbėjo centrinio banko atstovas.
