Lietuvoje per metus bankrutuoja daugiau kaip tūkstantis bendrovių, įregistruojama per 11 tūkst. turto areštų, šimtai įmonių kasmet pasilieka be darbuotojų. Už šio statistikos - prarasti pinigai, sudužusios viltys turėti ilgalaikį darbą, gauti stabilų atlyginimą.
„Po kiekvieno garsesnio žlugimo specialistai vėl primygtinai rekomenduoja domėtis įmonių ekonomine sveikata. Tačiau tokią informaciją reikia mokėti suprasti, be to, naujausių ir išsamesnių duomenų rasti nemokamai nepavyks, - pranešime cituojamas „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas, - Atsižvelgdami į tai, prieš beveik trejus metus svetainėje cr.lt pradėjome nemokamai skelbti itin stabilias Lietuvos įmones. Mūsų įsitikinimu, būtent ilgalaikis stabilumas yra svarbiausias rodiklis, parodantis, kaip sėkmingai įmonė tvarkosi ir tvarkysis su verslo iššūkiais. Juk didelė apyvarta ar spartus jos augimas gali būti ir atsitiktinis trumpalaikis dalykas, pavyzdžiui, palankiai susiklosčius aplinkybėms rinkoje.“
Įmonių vertinimo pagrindas – Vokietijos įmonės “Verband der Vereine Creditreform“ nuo 1879 m. ištobulinta metodika. Ypatingą įmonės stabilumą patvirtinantis ženklas CrefoCert STABILUS suteikiamas tik toms įmonėms, kurios metus, du ir ilgiau atitinka griežtus reikalavimus mokumo rizikai. Jei įmonė ima jų neatitikti, šalinama iš stabiliųjų sąrašo.
Šiuo metu Lietuvoje nustatytos 7528 didesniu stabilumu pasižyminčios įmonės arba mažiau nei 8 proc. visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų. Per metus stabilių kompanijų draugiją papildė 1429 naujokės, o 303 įmonės iš sąrašo buvo pašalintos. Tarp iškritusių dauguma (47,9 proc.) kompanijų iš prekybos sektoriaus.
Itin stabiliai veikiančių įmonių grupėje daugiausia (30 proc.) startavusių 1990-1995 metais. Didžiausią stabiliausiųjų derlių atnešė 1994 metai (480 įmonių), o liesiausi buvo 1990-ieji (134). Viso 10 ir daugiau gyvavimo metų skaičiuoja per 5300 stabilumu išsiskiriančių bendrovių.
Daugiausiai stabilumu pasižyminčių kompanijų užsiima prekyba (44,4 proc.), antroje vietoje – paslaugų sektorius (28,7 proc.), trečioje – gamybininkai (26,9 proc.).
„Tačiau, jei vertinsime stabilių įmonių dalį konkrečioje ūkio šakoje, pamatysime, kad stabilumu išsiskiriančių įmonių daugiausia ne prekybos, o kasybos ir karjerų sektoriuje (25,4 proc. šios šakos įmonių yra itin geros sveikatos). Po jo seka žemės ūkis (16,7 proc.), pramonė (15,7 proc.). ir tik po to prekyba (13,4 proc.), - vardija B.Chijenas, - stabilios įmonės nemažas deficitas tokiuose sektoriuose kaip socialinė ir kita veikla (0,84 proc.), viešbučiai ir maitinimas (3,9 proc.), profesinė veikla (3,9 proc.) . Viena iš prastesnio stabilumo priežasčių - čia dominuojančios mažesnės įmonės, kurios paprastai jautresnės ekonominės negandoms.“
Anot „Creditreform Lietuva“ specialistų, didesniu stabilumu pasižyminčių kompanijų daugiausia tarp įmonių, kurios įdarbinusios 250 ir daugiau darbuotojų (45 proc.). Dirbančiųjų skaičiui mažėjant traukiasi ir stabilių kompanijų dalis. Štai tarp pačių smulkiausiųjų (iki 9 darbuotojų) geresniu stabilumu gali pasigirti tik 2 įmonės iš 10. Be to, šioje grupėje kompanijos daugiausiai juda: vienos iš stabiliųjų sąrašo traukiasi, kitos – į jį patenka.
„Logiška manyti, kad daugiausiai stabilių kompanijų darbuojasi didžiausiuose Lietuvos verslo centruose – Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Tačiau, jei vertinsime, kiek stabilių kompanijų tenka tūkstančiui veikiančių įmonių, statistika gerokai nustebina. Kaip matyti iš žemėlapio, bene geriausiai įmones valdo pietryčių ir vidurio Lietuvos gyventojai. Čia vienam tūkstančiui įmonių tenka per 90 itin stabilių. Kiek prastesniu stabilumu (per 80 įmonių tūkstančiui) pasižymi Šiaurės Lietuva. Vilniaus kaip ir Utenos, Alytaus bei Klaipėdos apskrityse padėtis prasčiausia ( atitinkamai 73, 72, 73 ir 74)“, - baigia „Creditreform Lietuva“ atstovas.
