Suabejojo Konstitucinio Teismo kompetencijomis
Kaip komentuoja premjerės patarėjas, ekonomistas prof. Raimondas Kuodis, diskusijos apie pensijas ir jų ateitį, kurios pastaruoju metu verda Lietuvoje – įdomus reiškinys. Jį jis prilygino situacijai, kai krovikai pultų taisyti lėktuvus.
„Žmonės, politikai, turbūt, pamatę tą – neskristų. Jeigu krovikas prieš skrydį pradėtų daryti kažką su varikliu – greičiausiai, baudžiamąją bylą gautų, nes tai yra pavojingas dalykas. Šita analogija labai tinka ir pensijų sistemai“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak R. Kuodžio, pensijų sistemos ekonomika – viena sudėtingiausių šakų.
„Reikia labai daug dalykų turėti galvoje: persidengiančios kartos dalyvauja, kažkokie teisingumo klausimai tarp jų, gausybė rizikų, kurias reikia suvaldyti pensijų sistemai ir panašiai. Klausimas, ar KT turi kompetencijos spręsti šiuos dalykus“, – svarstė jis.
Kaip teigė pašnekovas, KT priimtas sprendimas įrodė, kad kompetencijų šioje vietoje tikrai nėra turima daug.
„Konstitucijoje nieko apie kažkokias II pakopas nėra parašyta. Jie išsišaukė dvasią. Jeigu būtų parašyta, jeigu tekstas Konstitucijos nuolat būtų atnaujinamas – ji galėtų būti ilga, ji galėtų būti detali ganėtinai, pasakanti pagrindinius principus, pavyzdžiui, kaip veikia pensijų sistema, ko ji turi siekti. Tada teisėjai, teisininkai galėtų sakyti: žiūrėkite, yra aiškiai suformuluotas principas, kaip, pavyzdžiui, Seimo narių yra 141 ir, jeigu bandytume paskelbti rinkimus 150, tai teisėjas, kaip auditorius, įsijungia ir sako: taip negali būti, nes yra aiškus skaičius“, – kalbėjo R. Kuodis.
Kaip toliau pokalbyje mintį tęsė ekonomistas, apie pensijų sistemą to paties pasakyti negalima.
„Tada jie išsišaukia dvasią ir kaip jau tai dvasiai susišvies – taip bus. Dabar jie sako: II pakopa yra nuosavybė. Aš seniai jau jų klausiu ir sakau, kad „Sodra“ irgi yra nuosavybė, jūs patys tą pripažinote.
Gausybė Konstitucinių Teismų pensinį turtą „Sodrose“ tokiose laiko turtu. Taip, to turto vertė svyruoja, priklausys nuo demografijos, nuo krūvos kitų dalykų, kaip ir akcijų rinkoje, bet tai yra turtas. Taigi, jeigu dabar mes leidžiame pasiimti kažką II-oje pensijų pakopoje, ką su „Sodra“ darome? Leidžiame pasiimti dalį pensinio turto, kaip prezidentas siūlė ketvirtadalį, be jokių sąlygų?“, – kėlė klausimus R. Kuodis.
Atkreipė dėmesį į pagrindinius pensijų sistemos veikimo principus
Laidoje R. Kuodis įvardijo, kad pensijos sistemos vienas pagrindinių uždavinių, be vartojimo švelninimo, yra vadinamojo per ilgo gyvenimo rizikos valdymas.
„Kaip tas veikia? Vieniems gyvenimo loterija atsiųs trumpesnį amžių, kitiems ilgesnį. Iš ko gyvens tie, kurie, pavyzdžiui, sulauks 100 metų, nors tikėtina kažkokia vidutinė trukmė yra 80? Jie gyvena iš to, kad, jeigu kažkas miršta 60-ties, 61-erių metų ir panašiai, jų turimas turtas atitenka tiems ilgaamžiams. Atrodytų, kame čia teisingumas – tu miršti anksti ir dar tavo turtą paima? Bet teisingumas glūdi tokioje gilesnėje plotmėje“, – teigė jis.
„Mes nežinome, ar ilgai gyvensime, ar neilgai, bet mes turbūt susitartume, kad, jeigu mums iškris blogas bilietas – mes tą savo turtą atiduosime. Tu gali būti ir kitoje pusėje, kad ilgai gyvensi ir neturėsi pinigų pats sukaupęs, ir badausi nuo 80 iki 100 metų. Na, šita rizika ir suvaldoma būtent anuitetų pagalba, ir tvarkingos sistemos taip veikia – nesvarbu, ką tu ten sukaupei, pasiimi anuitetą ar ne, bet logika sistemos yra tokia, kad resursai negali būti atiduodami tam, kuris staiga pajuto, kad serga mirtina liga, tai jis nori paskutinį kartą, pavyzdžiui, į Paryžių nuskristi, tuomet jis išleidžia šiuos pinigus ir jie neatiteks ilgaamžiams“, – pridūrė R. Kuodis.
Šioje vietoje premjerės patarėjas ir vėl sugrįžo prie KT išsakytų įžvalgų.
„Akivaizdu, kad Konstitucinis Teismas neraukia šiuose dalykuose nieko, nes teisės fakultetuose nėra beveik ekonomikos, o juo labiau kažkokios pensijų ekonomikos, kuri yra labai sudėtinga“, – teigė R. Kuodis.
Priėmus siūlomus sprendimus – pensijų sistema gali griūti
Konstitucinio Teismo sprendimu, ypatingoms sąlygoms esant, žmonės privalo turėti teisę į pinigų atsiėmimą. Kaip dėmesį atkreipė R. Kuodis, vertėtų labai aiškiai apsibrėžti, kokios yra tos ypatingos sąlygos, mat jas visi galime suprasti labai skirtingai.
„Vėlgi, politikai gali pasakyti, kad išskirtinė sąlyga yra tada, jeigu marsiečiai atskrenda į Žemę – tai bus viena išskirtinė sąlyga. Jeigu bus įtraukti dalykai, kur, kaip sakiau, žmogus suserga ir nori paskutinį kartą į Paryžių, arba nori vaikams išsaugoti savo pensijų kapšą – sistema, iš principo, grius. Ji tiesiog grius“, – teigė R. Kuodis.
Pasak jo, tai galioja visai pensijų sistemai.
„Čia apie visas pakopas. Visas, kurios nesibaigia anuitetu“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas dar gali ir persigalvoti.
„Konstitucinis Teismas gali persigalvoti, atsiradus naujoms aplinkybėms, kas būtų racionalu ir protinga. Įstatyme, kiek atsimenu, taip ir parašyta, kad jie gali pakeisti sprendimą, bet čia yra sumišę daug dalykų. Čia yra tas rytietiškas socialinis popsas vis plintantis, čia prezidentūra bando vis siūlyti kažkokius sprendimus, kad leisime žmonėms pasiimti jų pinigus. Amerikoje tai vadinama „Raudono pikapo problema“. Žmonės išleidžia tuos pinigus, po to eina ištiesę rankas, o visuomenė padeda, politikai padeda. Šie dalykai pensijų ekonomikoje yra surašyti kaip vengtini“, – teigė R. Kuodis.
Jo manymu, pagrindinė problema šioje situacijoje yra tai, kad politikai nesupranta visos esminės pensijų sistemos filosofijos.
„Politikai nesupranta ir eksperimentuoja su tuo lėktuvu, su pasekmėmis, kurios bus gana graudžios“, – teigė R. Kuodis.
Įvertino II pakopos pensijų kaupimo principus
Premjerės patarėjas, ekonomistas R. Kuodis taip pat išsakė, kaip jis pats asmeniškai vertina II pensijų pakopos kaupimo principus.
„Aš mėgstu tiesą. Man nepatinka tas smegenų plovimas, kuris buvo iš II pakopos, kaip jie čia išgelbės mus nuo demografinės krizės. Mes tiesiog visi lipame į slidų demografijos kalną – ir I pakopa, ir II, ir III, tai ar tu ten turėsi du krepšius, ar tris su tais pačiais kiaušiniais – vis tiek suduš daugmaž tiek pat. Kas iš to, kad mes investuojame kažką užsienyje, į kokias nors Japonijas ar Kinijas, kurios dar labiau sensta?“, – svarstė jis.
Tiesa, kaip teigė pats pašnekovas, tai tik viena iš priežasčių, kodėl jo požiūris yra gana kritiškas.
„Kitas dalykas, sakau – buvo toks nesąžiningumas reklamuojant visą šitą dalyką: ir išsimušant subsidijas, ir galabijant tą „Sodrą“, kuri yra šiaip gerovės valstybės pagrindas, vienaip ar kitaip. Jos užduočių mastas, resursai – jie nepalyginami su visokiomis II pakopomis, kurios čia mums pridės po keliasdešimt eurų galbūt prie pensijos“, – teigė R. Kuodis.
Pasak jo, šioje vietoje išryškėja dar viena problema.
„II pakopa save sutapatino su papildomu kaupimu. Aš visiems studentams rodau tą šešių pakopų sistemą, tokią matricą didžiulę.
Kas sudaro pensijų sistemą? Šešios pakopos. Pirma pakopa – mes patys, po to prasideda visokie instituciniai paramos mechanizmai, ateinantys ne per „Sodrą“ – ten socialinės paramos ir visi kiti dalykai. Tada yra „Sodra“, „Sodroje“ yra bazinė pensija, papildoma dalis, tada II pakopa, III pakopa ir dar ką jūs besugalvosite. Tos šešios pakopos turi mums padėti gyvenime“, – aiškino jis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
