Antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė idėją, kad Lietuvoje gyvenančioms šeimoms su vaikais turėtų būti taikomas universalus minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), ir tai turėtų įvykti anksčiau nei 2028 metais, kaip numatyta Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Be to, siūloma, kad universalus NPD būtų taikomas tiek dirbantiems samdomą darbą, tiek individualiai. Šiuo metu NPD yra taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
„Prezidentas nuo pat savo kadencijos pradžios akcentuoja būtinybę padidinti teisingumą Lietuvos mokesčių sistemoje. Pirmiausias Prezidento lūkestis, kad būtų sumažintas mokestinis arbitražas ir įgyvendintas svarbus teisingesnės mokesčių sistemos principas – pajamų apmokestinimas neturi priklausyti nuo to, koks buvo pajamų gavimo būdas. Priešingai, apmokestinant pajamas turi būti remiamasi gautų pajamų dydžiu.
Todėl šalies vadovas mano, kad Vyriausybės siūlymas aukštoms pajamoms mokesčius skaičiuoti pagal jų dydį, o ne pagal veiklos formą – svarbus žingsnis link didesnio mokesčių teisingumo“, – Delfi komentuoja Prezidentūra.
Mano, kad sumažins pajamų nelygybę
Be to, prezidento manymu, mokesčių sistema turi veikti taip, kad ji reikšmingai prisidėtų prie skurdo rizikos ir pajamų nelygybės valstybėje mažinimo.
„Todėl čia svarbus ne tik apie pajamų apmokestinimo progresyvumas, bet ir poreikis gerinti mažas ir vidutines pajamas uždirbančių asmenų padėtį. Viena iš pagrindinių priemonių – NPD sulyginimas su MMA. Siekiant šio tikslo, šalies vadovas siūlo prioritetą skirti šeimoms, auginančioms vaikus, ir joms taikyti minimalios mėnesinės algos dydžio NPD.
Prezidentas siūlo papildomą NPD auginantiems vaikus taikyti universaliai – nepriklausomai ar tėvai dirba samdomą darbą, ar dirba savarankiškai, o mokestinė nauda už vaikus tėvus galėtų pasiekti, teikiant metines pajamų deklaracijas.
Šis šalies vadovo pasiūlymas remiasi principu, kad nustatant pajamų apmokestinimo režimus kritiškai svarbu yra įvertinti ne tik mokesčio mokėtojo gaunamas pajamas, bet ir atsižvelgti į mokesčio mokėtojo turimus išlaikytinius. Šio principo taikymas yra svarbus mokesčių sistemos teisingumo aspektas, o Lietuvos gyventojų apmokestinimo sistema šio elemento stokoja“, – teigiama komentare.
Iniciatyvos tikisi iš valdžios
Prezidentas šių strateginių mokesčių sistemos pokyčių inicijavimo ir sumodeliavimo tikėtųsi iš pačios Vyriausybės ir valdančiosios daugumos Seime.
„Juolab kad minėtų principų taikymas buvo numatytas kaip viena iš pagrindinių iniciatyvų 2020 m. priimtoje XVIII Vyriausybės programoje: „Planas ilgainiui pereiti prie šeimos (namų ūkio) kaip pajamų mokesčio mokėtojos“. Toks principas leistų taikliau panaudoti pajamų mokestį socialinės politikos tikslais, užtikrinant, kad apmokestinant pajamas būtų atsižvelgiama ne tik į pajamų dydį, bet ir mokesčio mokėtojų turimus išlaikytinius“, – nurodo Prezidentūra.
G. Nausėda esą svarstytų ateityje pasiūlymą Seimui teikti ir pats, jei nebūtų imtasi iniciatyvos iš Vyriausybės.
„Tenka apgailestauti, kad vertinant viešai pateiktus mokesčių reformos projektinius pasiūlymus, matyti, jog Vyriausybė atsisako šios savo iniciatyvos, tačiau Prezidentas tikisi, kad mokesčių reformos svarstymo metu projektas bus pakoreguotas minėtomis kryptimis. Jei inciatyvos nebūtų imtasi, Prezidentas svarstytų ateityje šį pasiūlymą teikti ir pats“, – komentuoja Prezidentūra.
Kuodis: skatinama likti „gyvulių ūkyje“
Reaguodamas į prezidento idėją universalų NPD taikyti visiems dirbantiems tėvams, nepriklausomai nuo veiklos formos, ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjas Raimondas Kuodis feisbuke rašė, kad vadinamajame „gyvulių ūkyje“ gali tapti dar geriau.
„Popsas su NPD tęsiasi. Dirbi pagal normalią darbo sutartį? Moki neproporcingai daug mokesčių, palyginti su GŪ („gyvulių ūkiu“ – red.)? Gauni NPD bent. Ir dar (galimai) pagal vaikų skaičių. Na, ne. Valstiečiai gi išplėtė buvusius vaikpinigius ir GŪ-ui. Dabar gi LRP (Prezidentūra – red.) siūlo ir GŪ-ui taikyti universalų NPD. Tai eikit visi į GŪ, kas galit. Ten tuoj bus dar geriau. O kas liksite darbo sutartyse, na, patys negudrūs“, – ironizavo jis.
Delfi jis patikslino, kad prezidentas individualiai dirbantiems asmenims taip nori suteikti dar daugiau mokestinių lengvatų ir skatinti juos likti „gyvulių ūkyje“.
„Šį dalyką siūliau prieš keliolika metų – drastiškai Lietuvoje mažinti verslo vykdymo formų skaičių iki trijų: akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ir „mini įmonė“, kurioje pats save įdarbini pagal darbo sutartį, jeigu, pavyzdžiui, dirbi vienas kokiame nors kioske ir pardavinėji bulves. Taip mes gerokai sumažinsime „gyvulių ūkį“.
Kadangi „mini įmonėje“ individualiai dirbantis žmogus save įdarbintų pagal darbo sutartį, tai klausimas (NPD – red.) atkristų savaime, nes darbo sutartyje turite teisę į NPD.
Dabar visas „gyvulių ūkis“ išlieka: yra keliolika verslo formų, 72 schemos. Sunku logistiškai susigaudyti, ką daryti ir kas daroma. Praėjusi valdžia – „valstiečiai“ – išplėtė „vaikpinigius“ į „gyvulių ūkį“, tuo paskatindami buvimą jame. Iki tol NPD už vaikus daugiausia buvo tiems, kurie dirbo pagal darbo sutartis. Dabar gauna ir tie (dirbantys pagal individualią veiklą – red.). Kaip suprantu, prezidentas tęsia tą pačią liniją – „gyvulių ūkiui“ duoti dar kažkokius papildomus NPD ir skatinti juos ten ir likti“, – komentuoja ekonomistas.
„Politikai, kalbant ir apie prezidentus, labai retai rūpinasi, iš kur bus paimti pinigai jų „genialiems“ pasiūlymams. Šis atvejis neišskirtinis. Daug norų ir pažadų, tuo pačiu kritikuojama santykinai neambicinga mokesčių reforma, bandoma surinkti pinigus visiems pažadams ir juos įgyvendinti“, – priduria jis.
R. Kuodis primena, kad buvusi „valstiečių“ valdžia vietoje papildomo NPD už vaikus tik dirbantiems asmenims pagal darbo sutartis įvedė vadinamų „vaiko pinigų“ išmokas visiems – ir individualiai dirbantiems asmenims. Šį žingsnį jis laiko kontraversišku.
„Gyvulių ūkis“, kuris mokėdavo mažesnius mokesčius už likusius, pradėjo gauti didesnes išmokas. Tai – akivaizdus „gyvulių ūkio“ skatinimas. Tai šiuo požiūriu valstiečių žingsnis buvo kontraversiškas. Kontraversiškas ir kitu atžvilgiu – visos horizontalios programos paprastai labai brangiai kainuoja, kai pradedi remti šimtu eurų šeimas iš vidurinio sluoksnio ir turtingesnes, tada turi mažiau pinigų tiems, kuriems iš tikrųjų daugiau reikia, t. y. skurstančioms šeimoms“, – sako ekonomistas.
Jis sutinka, kad vaikų išlaikymas brangiai kainuoja, todėl šeimoms gali būti skiriama daugiau dėmesio.
„Galime vykdyti šeimos politiką mokesčių pagalba. Tai nėra draudžiama. Konstitucijos 46 straipsnis apie tai kalba. Galime remti vaikus, nes iš tikrųjų tai – papildomos išlaidos, ypač šiais laikais, kai vaikų auginimas brangiai kainuoja. Tai, žinoma, į tai turime atsižvelgti“, – pažymi premjerės patarėjas.
Įžvelgia didesnės nelygybės riziką
Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas kelia klausimą, kaip šis siūlymas įsilietų į bendrą mokesčių reformą ir kiek tai kainuotų biudžetui.
„NPD – pakankamai didelis dydis, jeigu skaičiuojame per visą šalį, tai svarbiausias klausimas – kaip siūlomas pokytis įsilietų į mokesčių reformą, kurią galbūt Vyriausybė nuneš į Seimą. Prezidentas ir visi kiti puikiai supranta, kad negalima siūlyti kažko, kam nenumatyta finansavimo šaltinio“, – sako jis.
Anot jo, NPD taikymas ir individualiai dirbantiesiems, jeigu šie mokėtų mažesnius mokesčius nei samdomi darbuotojai, dar labiau padidintų nelygybę tarp šių dviejų veiklos formų.
„Viskas gerai, tik su sąlyga, jeigu vykdantieji individualią veiklą mokės panašaus dydžio gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir panašaus dydžio „Sodros“ įmokas kaip dirbantieji samdomą darbą. Jeigu ne, nematau jokio pagrindo sulyginti. Vietoje to, kad mažintume nelygybę, mes dar labiau ją padidinsime“, – atkreipia dėmesį K. Lisauskas.
Pašnekovas priduria, kad kuo daugiau taikoma išimčių ir lengvatų, tuo didinamas vadinamasis „gyvulių ūkis“.
„Palaikyčiau paprastesnę ir universalesnę apmokestinimo sistemą, nes didžiausia Lietuvos problema – dėl sunkiai suprantamų priežasčių esame prisirišę prie pajamų rūšies, sutarties formos ir panašių dalykų, kai iš tikrųjų pajamas reikėtų apmokestinti pagal jų dydį.
Bene paprasčiausias ir teisingiausias būdas – sudėti visas pajamas į vieną krepšelį ir apmokestinti tokiu progresiniu tarifu, kuris visuomenei yra priimtinas. Tada taikyti visiems vienodą neapmokestinamų pajamų dydį.
O ar reikėtų dirbančioms šeimoms ar kitiems sluoksniams išimties ir dar didesnio NPD – galima diskutuoti. Bet kuo daugiau išimčių ir lengvatų, tuo gilyn į mišką, ne sistemos paprastumo ir teisingumo link, o didesnio gyvulių ūkio link. Tokią didžiausią riziką įžvelgčiau“, – komentuoja mokesčių ekspertas.
Pasak jo, geriausia, kai socialiniai klausimai, subsidijos ir paskatos teikiamos ne per mokesčių sistemą, bet per atskirai sukurtas sistemas.
„Deja, tada prasideda, kad tai brangiai kainuoja, papildomas biurokratinis aparatas, gal padarysime paprasčiau, kažkokią mokestinę nuolaidą. Atsiranda daugybę gerų norų, kuriais greitai išgrindžiamas kelias į kokį nors pragarą“, – pažymi K. Lisauskas.
Premjerė: į priešrinkiminių pažadų aikštelę išbėgs dar ne vienas prezidento patarėjas
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė kovo pradžioje taip pat buvo užsiminusi apie siekį NPD sulyginti su MMA šeimoms nuo kitų metų sausio 1 d.
„Kada kalbame apie NPD didinimą, visada tai yra režimas susijęs su biudžetu. Be jokios abejonės, šiai dienai nuo sausio pradžios turime jau priimtus sprendimus. Įsigaliojimas vėliausias galėtų būti nuo kitų metų sausio 1 d., 2024-iems metams, bet tie strateginiai sprendimai turėtų būti priimti kuo anksčiau. Matant visą situaciją ir jau grįžus rudenį su biudžetu, turėti priimtus sprendimus, jau padėtus ant stalo ir planuoti“, – „Žinių radijui“ sakė prezidento patarėja.
Į šį siūlymą sureagavo ir premjerė Ingrida Šimonytė, ironizuodama, kad tai būtų galima padaryti tik MMA sumažinus iki NPD.
„Paironizuosiu: galėtų, jeigu MMA sumažintume iki NPD. Bet to daryt neketiname. Todėl MMA ir NPD didės tiek, kiek leis ekonomikos augimas ir būtinybės derinti šį neabejotinai svarbų prioritetą, su kitais prioritetais, tokiais kaip pedagogų ir mokytojų atlyginimai, krašto apsaugos finansavimas, MTEPai (moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – Elta), pensijos, valstybės tarnybos reforma ir kas dar ne“, – savo feisbuko paskyroje rašė I. Šimonytė.
Ji taip pat tvirtino, kad minėtais klausimais „į priešrinkiminių pažadų aikštelę“, matyt, išbėgs dar ne vienas prezidento patarėjas ir jo mintys „taps dar viena antrašte“.
Ji taip pat priminė, kad valdant „valstiečiams“, NPD šeimoms, auginančioms vaikus, buvo pakeistas universalia vaiko išmoka, motyvuojant, kad mažai uždirbantiems tėvams iš NPD mažai naudos.
„Kiek tai buvo teisingas sprendimas, yra atskiras klausimas. Tada maniau, kad NPD reikia palikti ir mažų pajamų gavėjų problemą spręsti kitaip, bet tam pritarta nebuvo. Tai jeigu jau tuo keliu nuėjom, dabar vėl į visas keturias puses tuo pačiu metu vaikščioti nepradėsim. Nes nematau, kad patarėja patartų ir universaliosios išmokos atsisakyt, vietoje jos grąžinant papildomą NPD. Tad ir matematikos negailestingumo tai niekaip nekeičia“, – rašė premjerė.
