„Lietuvos draudimo“ ekspertai išskiria du esminius rugpjūčio mėnesio periodus, kada šalį drebino audros − tai rugpjūčio 5-10 d. ir rugpjūčio 26-31 d. Vertinant šiuos du laikotarpius, dėl audrų metu patirtų nuostolių jau sulaukta žalų registracijų iš kiek daugiau nei 7 tūkst. klientų, rodo bendrovės duomenys.
Kodėl ši audra – išskirtinė
Kaip sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas, būtent rugpjūčio 5-7 dienomis įvyko daugiausiai klientams nuostolių sukėlusi audra bendrovės istorijoje.
„Tomis dienomis itin nukentėjo tiek privatus, tiek ir komercinis turtas, daugiausiai žalos pridarė net ne vėjas ar lietus, o būtent kruša.
Ši audra iš kitų gamtos stichijų išsiskyrė kompleksiškumu – vėjas gali nuplėšti dalį stogo ar išversti medį, kuris gali užkristi ant transporto priemonės ar pastatų, lietus gali užlieti patalpas ar rūsius. Tačiau vėjas ar lietus paprastai nesugadina viso sodyboje esančio turto. Šios audros metu didžiausius nuostolius sukėlė ne tik vėjas ar lietus, bet ir stambi kruša. Fiksavome ir tokių atvejų, kai sodybos savininkai pranešė apie sugadintus ar apgadintus 7-8 objektus, esančius namų ūkio teritorijoje, kas nebuvo būdinga audroms iki šiol“, – pasakoja A. Juodeikis.
Anot jo, padaryti nuostoliai buvo tokie dideli, nes vėjas, lietus ir kruša, veikdami kartu, stipriai gadino apdraustus objektus – kruša sukapojo stogus, vėjas juso plėšė, o lietus užliejo pastatuose buvusį turtą. Todėl ši audra pasižymėjo didele sugadinto turto įvairove – transporto priemonės, gyvenamieji ir pagalbiniai pastatai, šiltnamiai, kiti kiemo statiniai bei saulės elektrinių panelės.
„Žinoma, kad sugadinus visą stogą, o ne tik jo dalį – keitimo kaina kur kas išauga. Taip pat galima išskirti transporto žalas, kurių per šias rugpjūčio mėnesio audras buvo neįprastai daug. Dėl to taip pat kalta kruša, kuri sukapojo kelis šimtus komercinio ir privataus transporto priemonių“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Kurioms vietovėms stichija smogė stipriausiai
A. Juodeikis teigia, kad nuostoliai būtų kur kas didesni, jei audros būtų smogusios į pačius didžiausius Lietuvos miestus, kuriuose objektų koncentracija dar didesnė.
„Šį kartą atmosferos frontas su vėju, lietumi ir kruša prasidėjo maždaug Marijampolėje, keliavo per vidurio Lietuvą į šiaurę, nukentėjo Elektrėnai, Ukmergė, Panevėžys, Biržai, Pasvalys ir audra toliau nukeliavo į Latviją“, – vardija draudikas.
Anot jo, itin daug nuostolių fiksuota Joniškio, Panevėžio, Širvintų rajonuose. Klaipėdos miestas ir rajonas daugiau nukentėjo dėl liūčių.
Sukapoti fasadai, sugadinti buitiniai prietaisai
„Lietuvos draudimo“ ekspertas pastebi, jog nukentėjo neįprastai daug pastatų fasadų.
„Kruša judėjo su vėju, todėl krito kampu ir sugadino išties daug fasadų, jie atrodė kaip apmėtyti akmenimis. Taip pat fiksavome itin daug sugadintų šiltnamių, transporto priemonių, stogo dangų.
Be to, virto ir medžiai, kurie taip pat gadino transporto priemones, pastatus, papildomus kiemo statinius. Netruko apsemtų rūsių, kiemų, pagalbinių patalpų. Dėl elektros įtampos svyravimų bei žaibų išlydžių buvo sugadinti buitiniai ir pastatus aptarnaujantys elektros prietaisai, įrenginiai. Žalų, kurios viršytų 10 tūkst. eurų buvo daugiau nei įprastai“, – sako A. Juodeikis.
Kaip sako draudimo ekspertas, jau iki šių metų būdavo vis fiksuojami nauji nuostolių rekordai dėl stichinių nelaimių. Vis dėlto, ši audra pranoko visus skaičiavimus.
„Akivaizdu, kad nuspėti tokias nelaimes darosi vis sudėtingiau dėl klimato kaitos pasaulyje. Iki šiol krušos sukapotus automobilius matydavome atvežtus tik iš pietinių Europos valstybių, tačiau po šios audros galėjome visi įsitikinti, kad ir Lietuvoje tai įmanoma.
Atrodė, kad šiemet įprastų vasaros audrų pavyks išvengti, tačiau artėjant rudens sezonui gamta vis tiek smogė skaudų smūgį gyventojams ir verslų atstovams. Todėl verta prisiminti ir kasko draudimo apsaugą transporto priemonėms, ir būsto bei turto draudimą, nes stichinė nelaimė gali užgriūti bet kuriuo metu“, – sako draudimo ekspertas.
