Didžiausia kultūros biudžeto naujovė - Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa, kuri užtikrins, kad nacionaliniai ir valstybiniai teatrai bei koncertinės įstaigos turės atskirą finansavimą veiklai ir nebepretenduos į Lietuvos kultūros tarybos lėšas.
Tikimasi, kad naujoji programa suteiks nacionaliniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms galimybę efektyviau planuotis savo veiklą, o Lietuvos kultūros taryboje likusios lėšos atvers daugiau galimybių įgyvendinti nevyriausybinio sektoriaus bei regionuose veikiančių organizacijų projektus. Šiai nacionalinei programai skiriami 3 mln. eurų.
Kino sektorius gaus 2 mln. eurų didesnį finansavimą, paskirta 100 tūkst. eurų daugiau bibliotekų fondų papildymui, numatytas beveik 800 tūkst. eurų didesnis darbo užmokesčio fondas, nes didėja minimalus mėnesinis atlygis ir kitų teisės aktų pasikeitimų.
2018 m. valstybės biudžete numatytas atskiras finansavimas (beveik 3 mln. eurų) Valstybės atkūrimo šimtmečio renginiams: Dainų šventei, dalyvavimui Londono knygų mugėje ir kt. Vieną jo dalį sudaro perskirstytos valstybės investicijų programos lėšos, o kita dalis - papildomos lėšos. Taip pat numatyta 500 tūkst. eurų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialui Lukiškių aikštėje Vilniuje, 300 tūkst. eurų paminklui partizanams Kryžkalnyje.
Net 22 mln. eurų didės ir iš Europos Sąjungos fondų gaunamos investicijos į kultūrą. Tarp didžiausių pagal finansavimą projektų - kultūros infrastruktūros objektai regionuose. Pavyzdžiui, Šiaulių Aušros muziejaus Venclauskių namų pritaikymas daugiafunkcinėms muziejinėms veikloms, Mažeikių rajono Renavo dvaro pritaikymas viešojo turizmo reikmėms, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro įrangos atnaujinimas, Telšių kultūros centro modernizavimas.
Valstybės biudžetas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentė.