Seimo nariai prašė ištirti, ar Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam proporcingumo principui neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis tiek, kiek joje kaip vienas iš pensijų kaupimo pabaigos būdų nenumatytas pensijų kaupimo nutraukimas, ir 5 straipsnis tiek, kiek jame nenustatyta pensijų fondo dalyvio teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime.
Taip pat Seimo narių kreipimęsi prašoma ištirti, ar Konstitucijos 23, 29 straipsniams neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad pensijų fondo dalyviams, atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, gali būti mokamos skirtingų rūšių pensijų išmokos.
Kaip rašoma KT pranešime, tuo pačiu sprendimu pareiškėjams grąžintas jų prašymas ištirti, ar Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje esanti nuostata, kad iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį yra mokamos pensijų įmokos, neprieštarauja konstituciniams socialinio solidarumo, teisinės valstybės, teisingumo principams.
Seimo narių pareiškime teigiama, kad nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose, o šią nuostatą grindžia Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarime suformuluotomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad nors pensijų fonduose kaupiamos senatvės pensijoms skirtos lėšos negali būti tapatinamos su pačia kaupiamąja pensija (mokėtinomis išmokomis), kurios dydis priklauso ir nuo pensijų fondus administruojančių ūkio subjektų ūkinės veiklos (be kita ko, investavimo) rezultatų, asmens teisė į šiuose fonduose jau sukauptas lėšas yra sietina su jo nuosavybės teisių apsauga. Šios teisės turtiniai aspektai ginami pagal Konstitucijos 23 straipsnį.
Seimo nariai pareiškime, be kita ko, teigia, kad asmens teisė disponuoti nuosavybe ginčijamu teisiniu reguliavimu yra apribojama tiek, kad asmuo negali priimti jokių savarankiškų sprendimų. Pasak pareiškėjų, tai, kad pensijų fondo dalyvis gali pasinaudoti teise iki 12 mėnesių sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, teise pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar tikslinės grupės pensijų kaupimo fondą, negali būti vertinama kaip asmens teisės laisvai disponuoti savo nuosavybe užtikrinimas.
Grįsdami savo abejones dėl nustatymo, kad pensijų fondo dalyviams, atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, gali būti mokamos skirtingų rūšių pensijų išmokos, atitikties Konstitucijos 23, 29 straipsniams, pareiškėjai teigia, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes tarp šių asmenų nėra tokio pobūdžio skirtumų, kurie objektyviai pateisintų tokį diferencijuotą teisinį reguliavimą. Remiantis oficialiąja konstitucine doktrina, pagal kurią asmeniui paskirta pensijos išmoka yra ginama ir pagal Konstitucijos 23 straipsnį, pareiškime teigiama, kad dėl teisinio neapibrėžtumo ir galimybės gauti mažėjančią pensijos išmoką ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnį.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šios prašymo dalys pagrįstos teisiniais argumentais, ir priėmė jas nagrinėti Konstituciniame Teisme.
Konstitucinis Teismas, grąžindamas prašymą įvertinti Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį yra mokamos pensijų įmokos, konstitucingumą, pabrėžė, kad pareiškėjai nepagrindė savo abejonės atitikties konstituciniams socialinio solidarumo, teisinės valstybės ir teisingumo principams.
Iš pareiškėjų prašymo nėra aišku, kodėl įstatymų leidėjas, kaip teigiama ir pačiame pareiškime, pagal Konstituciją turėdamas plačią diskreciją pasirinkti pensijų sistemą, negalėjo įstatyme nustatyti tokios visiems pensijų kaupime dalyvaujantiems asmenims paskatos dalyvauti pensijų kaupime, kokia yra nustatyta ginčijamoje Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjai savo prašyme nepaaiškino, kodėl pasirinktas teisinis reguliavimas, kai valstybė prisideda prie pensijų kaupimo pensijų fonduose, iškreipia valstybės socialinio solidarumo modelį.
Konstitucinis Teismas sprendime priminė, kad prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.
