„Tą naudą galėtų sumažinti tik persirašomos sutartys, bet tam reikia abiejų pusių sutikimo“, – interviu „Delfi“ sakė jis.
Prezidentūros ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas pokalbio metu pabrėžė, kad penktadienį Kaune pristatytas paketas yra subalansuotas ir suveiktų labai greitai.
– Pirmasis klausimas techninis: ar siūlysite keisti NPD formulės koeficientą? (Šiuo metu = 350 – 0,17 x (darbo užmokestis – MMA) – aut.)
– Mes siūlysime didinti NPD dydį iš 350 į 400. Tai iš esmės numatyta šiuo metu įstatyme, kad įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Mes norime paankstinti 1 metais įsigaliojimą. Dėl formulės susidėlios, čia jau techniniai dalykai.
– Suskaičiavau, kad daugiausiai naudos iš šiandien pristatytų pasiūlymų keisti GPM gautų gana solidžias pajamas gaunantys asmenys. Ar tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl, kitaip nei dėl išmokų šeimoms ir vaikams, dėl jų sutarimo su Seimo atstovais rasti nepavyko?
– Mes su vietos ir užsienio ekspertais, pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatu Robertu Shilleriu šį aspektą labai atidžiai vertinome. Ta nauda yra tikrai proporcinga. Mes siūlome laikinai mažinti mokestį, kuris visiems taikomas vienodas. Tik dėl mūsų mokestinės specifikos mažas pajamas gaunantys asmenys jo sumoka mažiau.
Reaguodami į tai, padarėme tris dalykus. Pirma, siūlome didinti NPD, o tai labiau paliestų mažas pajamas gaunančius asmenis. Antra, siūlome laikinai nuo 20 proc. iki 15 proc. mažinti mokestį tik toms pajamoms, kurios yra mažesnės už 3 vidutinius darbo užmokesčius (VDU). Uždirbantys labai daug visam perviršiui per 3 VDU mokėtų standartinį 20 proc. tarifą. Dar aukščiau įsijungia progresinis 32 proc. tarifas.
Trečiasis aspektas – mūsų pakete yra vienkartinė išmoka šeimoms, auginančioms vaikus. Tarp jų taip pat yra ir mažas pajamas gaunančių asmenų. Jie, ypač nepasiturinčios šeimos, gautų papildomą naudą – 200 eurų už kiekvieną vaiką.
Visas šis balansas yra tikrai atidžiai pasvertas. Svarbu, kad mūsų paketas pasiekia platų ratą dirbančių pagal sutartis, daugiau 1 mln. žmonių. Jis paskatina ir mažas pajamas gaunančius asmenis, ir viduriniąją klasę, kuri skaidriai moka mokesčius.
– Priemonių tikslas – paskatinti ekonomiką. Bet niekas gyventojui netrukdys tą papildomą 100 eurų pasidėti į taupyklę. Gal buvo galima kaip nors paskatinti vartoti? Pavyzdžiui, išdalinti čekius su galiojimo terminu?
– Labai svarbus mūsų priemonių privalumas, kad jis nekonkuruoja, o papildo kitas priemones. Jis turi būti labai paprastas ir turi suveikti greitai. Standartinio tarifo pakeitimas nuo liepos 1 dienos yra to pavyzdys. Tai suveikia ir gyventojų kišenes pasiekia greitai.
Įvairios „vaučerių“ programos yra vienas būdų skatinti, bet tai reikalautų administracinių pasirengimo išteklių, sertifikavimo ir pan. Tai nebūtų greitas ekonomikos skatinimo elementas.
– Kitas galimas trūkumas, kurį matau – kad darbuotojas gaus tiek pat, o visą padidėjimą pasiims darbdavys. Verslas šiais laikais susiduria su sunkumais, darbuotojai sutinka pasirašyti pakeistas darbo sutartis su mažesniais atlyginimais. Ar galvojote apie tai?
– Ši rizika yra, bet ją valdo aspektas, kad tai nėra subsidijos įmonei ar darbdaviui. Tai yra standartinio tarifo pakeitimas, kuris nieko kito neįvykus, automatiškai padidina asmenų pajamas.
Tą naudą galėtų sumažinti tik persirašomos sutartys, bet tam reikia abiejų pusių sutikimo.
Žvelgiant iš įmonių pusės, be abejo, bus tokių sektorių (viešbučiai, kelionės), kurie neišvengiamai turės mažinti darbuotojų skaičių. Bet matydami laikinai sumažintus mokesčius, galbūt jie tą skaičių mažins ne tiek daug, kiek planuotų.
Čia yra abipusė nauda tiek iš darbuotojų pusės tose įmonėse, kur veikla vyksta pagal planą, tiek ir pagalba toms įmonėms ir darbuotojams, kur situacija yra nepavydėtina.
– Prezidentas šiandien sakė, kad šie pasiūlymai gali tapti diskusijų pagrindu. Diskusijų prieš rinkimus? Ar taip bandote atsijoti partijas, kurios prisidės prie gerovės valstybės vizijos?
– Prezidentas turėjo galvoje, kad jis dekretu teiks įstatymų pasiūlymus. Reikalinga, kad įstatymus priimtų Seimas. Mes tikimės konstruktyvios, atviros ir skaidrios diskusijos Seime. Tą prezidentas norėjo pasakyti.
– Ar nebijote, kad dėl skatinamo vartojimo didės infliacija?
– Tikrai ne. Elementari ekonominė logika sako, kad tuo metu, kai ekonomika krenta (turime vertinimus, kad optimistiniu scenarijumi ekonomika kris 6–10 proc.), problema yra ne infliacija, ne kainų didėjimas, o defliacija, t. y. kainų mažėjimas.
Šis greitai veikiantis, visus dirbančiuosius pasieksiantis paketas yra viena priemonių išvengti neigiamos kainų mažėjimo ir ekonomikos kritimo spiralės. Turime užtikrinti, kad mūsų ekonomika kitais metais atsigautų kuo greičiau, o dabar didėjanti valstybės skola imtų mažėti.
