LB antradienį jau paskelbus, jog pirmoji itin didelius pelnus uždirbantiems bankams taikomo papildomo mokesčio įmoka sudarys apie 50 mln. eurų, centrinės šalies finansų institucijos atstovas pabrėžia, jog įnašas jokių neigiamų pasekmių sektoriui neturėjo.
„Prognozuojame, kad už šiuos metus pilna solidarumo įmoka sieks maždaug 250 mln. eurų. Kitais metais – atitinkamai dar daugiau nei 150 mln. eurų. Ir bendroje sumoje valstybės biudžetas turėtų pasipildyti daugiau kaip 400 mln. eurų“, – antradienį žurnalistams sakė S. Krėpšta.
„Stebime situaciją ir kol kas nepastebėjome jokių neigiamų pasekmių bankų sektoriuje. Toliau atidžiai stebėsime, kaip kinta bankų elgsena“, – teigė jis.
LB atstovo teigimu, pasitvirtino centrinio banko prognozės, kad šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirbs apie 500 mln. eurų. Ši suma, anot S. Krėpštos, yra apie 2,5 karto didesnė nei analogišku laikotarpiu pernai, kuomet bankai taip pat fiksavo neįprastai didelius pelningumo rodiklius.
Iš viso, teigia jis, per visą solidarumo įnašo taikymo laikotarpį, valstybės biudžetas galėtų būti papildytas iki 440 mln. eurų.
„Mūsų dar metų pradžioje atliktos prognozės tiksliai pildosi. Situacija yra netgi šiek tiek geresnė, uždirbamas pelnas yra netgi šiek tiek didesnis nei prognozavome metų pradžioje. Bet skirtumai nėra dideli, esminių skirtumų nesitikėčiau“, – kalbėjo S. Krėpšta.
„Pagal šiandienius skaičius, ta suma galėtų siekti 440 mln. eurų. Tam tikras judėjimas vyks, jis yra natūralus, jis priklauso nuo daug veiksnių. Bet esmė nesikeičia, prognozės pildosi labai tiksliai“, – dėstė LB atstovas.
Paklaustas, kurie bankai per likusį rugpjūtį dar perves pirmąją įnašo įmoką, S. Krėpšta patikino, kad galutinis įstaigų skaičius paaiškės šioms pervedus lėšas ir visus duomenis patikslinus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Tuo tarpu konkrečias įnašo sumas skelbs patys bankai, dar pažymėjo jis.
„Įmoka mokama kiekvieną ketvirtį ir tikrai gali būti pokyčių – vieną ketvirtį gali būti viena situacija, kitą ketvirtį – kita. (...) Pats mokestis galioja visiems bankams. Konkrečiai neišvardinsiu, kurie moka. Bet, be abejo, tie, kurių pelningumas auga labiausiai“, – sakė LB valdybos narys.
Jis, be kita ko, neatmetė, kad vieną iš ketvirčių, įnašą gali tekti susimokėti ir Lietuvoje veikiančiai finansinių paslaugų bendrovei „Revolut“, tačiau neatskleidė, ar šiai banko licenciją turinčiai įmonei reikės pervesti pirmąją įmoką.
Savo ruožtu VMI praėjusią savaitę pateiktus papildomus mokesčio apskaičiavimo tvarkos išaiškinimus – sulaukusius rinkos dalyvių kritikos – S. Krėpšta pavadino labiau techniniais pokyčiais, kurie neturės įtakos galutinėms įnašo sumoms.
„Manau, kad tai labiau techninio pobūdžio diskusijos. Gal šiek tiek gaila, kad paskutinę savaitę sprendžiasi šitie klausimai, bet šis mokestis yra tam tikra finansinė inovacija“, – dėstė jis.
„Tai techniniai aiškinimaisi, bet esmės, mūsų vertinimu, tai nekeičia“, – pažymėjo S. Krėpšta.
