„Po 2018 metų reformos matome nuolatinį kredito unijų sektoriaus augimą. Matome, kad auga tarpusavio supratimas, centrinės kredito unijos dalijasi kompetencijomis ir patirtimi, efektyvina reguliaciją ir pačią veiklą. Matome, kad dėl reguliacinių pokyčių ir, matyt, dėl paties sektoriaus augimo bei stiprėjimo auga kredito unijų nariams suteikiamas paslaugų kiekis“, – trečiadienį Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos Kredito unijų paslaugų ir bendruomenių vystymas: kliūtys ir galimybės“ sakė S. Krėpšta.
„Tas sektorius nėra labai didelis, jeigu lygintume su komerciniais bankais, nes jis sudaro tik apie 2 proc. pagal turtą ir išduotas paskolas. Taip, matome augimą, bet visgi užimama tik maža kreditavimo dalis. Kita vertus, unijų turtas viršija 1 mlrd. eurų ir jos vienija 170 tūkst. narių“, – aiškino jis.
Pasak LB valdybos nario, nuo 2018 m. pakeitus kredito unijų valdymą ir joms įstojus į centrines kredito unijas, šios nepatyrė nei vienų nuostolingų metų, bei neįvyko nei vienas bankrotas, nors 2013–2018 metų periodu bankrutavo net 14 unijų. Taip pat, anot jo, 2023 metai savo pajamomis kredito unijoms bus rekordiniai.
„Iki reformos, su silpna valdysena, su atskiromis kredito unijomis, turėjome aibę metų, nors ekonomikos aplinka kartais buvo geresnė nei po 2018 m., kai buvo patirti nuostoliai ir turėjome aibę bankrutavusių kredito unijų. Po reformos to nebuvo. Ir ypač metų rezultatas bus rekordinis, nes matome, kad kredito unijos uždirbo per pusę metų tiek pelno, kiek praeitais metais per visus metus“, – teigė jis.
Taip pat, pasak S. Krėpštos, nors kredito unijos užima vos 2 proc. finansų sektoriaus, remiantis Nyderlandų ir Suomijos pavyzdžiais, įmanomas jų augimas ir net konkuravimas su bankais. Visgi, jo manymu, tam reikalingas aukštesnis paslaugų tiekimo efektyvumas, kadangi galimus klientus atgraso unijų teikiamų paslaugų kainos.
„Matydami tą 30 metų laikotarpį, kai išsilaikė kredito unijos ties tais 2 proc. sektoriaus, turbūt labai daug optimizmo, kad kredito unijos galėtų augti, nėra. Kita vertus, mes turime konkrečius pavyzdžius, kaip Suomijoje ir Nyderlanduose, kur kooperatinės finansų įstaigos sudaro 10 proc. ir daugiau finansų sektoriaus. Tad, kai kuriose valstybėse sugebama užtikrinti, kad kooperatinės finansinės paslaugos sudarytų realią alternatyvą ne tik mažiausiems, bet ir didiesiems bankams“, – sakė S. Krėpšta.
„Be abejo, tam reikėtų platesnių galimybių pritraukti tvarų kapitalą, reiktų didesnio veiklos efektyvumo, nes kai turime 60 kredito unijų ir jos kiekviena kuria paslaugas, jos sunkiai sugeba konkuruoti. Ir aišku, kai yra ribotos galimybės pasiekti aukštą veiklos efektyvumą, nėra lengva didinti jų kokybę“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad 2018 m. sausio 1 d. buvo baigta kredito unijų reforma. Pasak LB, iki šios datos kredito unijos privalėjo apsispręsti, ar toliau tęsti kredito unijos veiklą įstojant į centrinę kredito uniją, ar pradėti persitvarkymo į banką procedūrą.
LB teigimu, kredito unijų reforma leido susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kurios stiprina kooperatinės bankininkystės veiklą, plėtoja finansinių paslaugų teikimą regionų, miestelių ir miestų gyventojams bei verslui. Atsiradusi galimybė steigtis specializuotiems bankams pildo kredito įstaigų žemėlapį, vartotojams prieinamų finansinių paslaugų spektrą ir didina konkurenciją.
