Per ketverius metus 45 metų kasininkė Renata Neverauskienė pasisavino apie 223 tūkst. eurų.
Suabejojo dėl kaltinamosios ligos
Pirmajame teismo posėdyje, kuris trečiadienį vyko Klaipėdos apygardos teisme, kaltinamoji neišdrįso nukentėjusiesiems pažvelgti į akis. Ji posėdyje nepasirodė. Kaltinamosios gynėjas pranešė, jog moteris serga, tačiau kol kas negali pristatyti nedarbingumo pažymos.
„Susiklostė tokia kuriozinė situacija. Mano ginamoji savaitgalį sirguliavo, pirmadienį nuėjo į darbą ir vėl atkrito. Jai ir peršalimas, ir padidėjęs kraujo spaudimas. Antradienį ji lankėsi į Salantų pirminės sveikatos priežiūros centre, tačiau jos šeimos gydytoja atostogauja, todėl ji kreipėsi į ją pavaduojantį gydytoją. Tuomet, matyt, suveikė mažo miestelio sindromas. Gydytojas pareiškė, kad tuoj teismas, kad ji esanti sveika, todėl jokio nedarbingumo pažymėjimo jai neduos, ir išgrūdo pro duris. Dabar ji kreipėsi į medikus Klaipėdoje ir iki darbo dienos pabaigos pažymą apie jos nedarbingumą pristatysime“, – dėstė advokatas.
Tokios jo kalbos teismo salėje iškart sukėlė šurmulį. Nukentėjusieji piktinosi, kad juos apvogusi kasininkė simuliuoja ir bijo pasirodyti teisme. „Tegul ją policija atveža, jei pati bijo pasirodyti“, – emocijas reiškė žmonės.
Byloje tarp nukentėjusiųjų yra ir Laimutė Stonkuvienė, kuri dirba Salantų pirminės sveikatos priežiūros centre sveikatos statistike. „R. Neverauskienė ir jos advokatas meluoja, kad ji dirba. Taip, ji antradienį lankėsi mūsų įstaigoje. Tačiau ji yra nedirbanti, socialiai nedrausta, todėl susimokėjo už apsilankymą pas gydytoją. Ji man pasirodė visiškai sveika. Pasikalbėjome, dar paklausiau, ar rytoj susitiksime teisme ir ji atsakė teigiamai“, – tvirtino L. Stonkuvienė.
Bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Remigijus Preikšaitis iškart priėmė nutartį dėl kardomosios priemonės. Nutarta kaltinamajai skirti suėmimą, paskelbti jos paiešką. Kai kaltinamoji bus sulaikyta, valstybės kaltinimą palaikanti prokurorė įpareigota per 48 val. nuo sulaikymo pasirūpinti, kad kaltinamoji būtų pristatyta į teismą, kur dar kartą bus sprendžiama dėl kardomosios priemonės – nustatyti suėmimo terminą, ar vėl atnaujinti iki šiol galiojusią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismas rengs išvažiuojamuosius posėdžius
Šioje byloje iš viso yra 43 nukentėjusieji, kai kurie jų teismo posėdžio jau nebesulaukė, mirė, juos atstovauja paveldėtojai. Visi nukentėjusieji – salantiškiai, nes R. Neverauskienė dirbo Kretingos kredito unijos Salantų filialo kasininke.
Kone visi nukentėjusieji yra garbingo amžiaus žmonės, nemažai jų sunkiai vaikšto, todėl kelionė į Klaipėdą jiems yra sunki. „Mus ne tik fiziškai sunku, bet ir atvažiuoti kainuoja apie 30 eurų. Be to, atvažiuoji ir va, niekas nevyksta. Ar nelogiška būtų, jei teismas vyktų Salantuose. Pas mus yra kultūros centras, kurio salėje telpa 300 žmonių“, – į teisėją kreipėsi nukentėjusieji.
Teisėjas R. Preikštaitis nusprendė, jog kitas teismo posėdis, kuriame bus skaitomas 95 puslapių apimties kaltinamasis aktas vyks Klaipėdoje, nes jame nukentėjusieji neprivalo dalyvauti. Tačiau dvi dienas teismo posėdžiai, kuriuose bus apklausiami nukentėjusieji, vyks Salantuose.
Buvo maloni ir atsargi
Į kredito uniją suneštus klientų pinigus savo reikmėms ketverius metus naudojusi Salantų filialo kasininkė įkliuvo tada, kai viena klientė atėjo atsiimti indėlio, tačiau į Kretingos, o ne į Salantų filialą, ir tada paaiškėjo, kad sistemoje buvo užregistruota, jog indėlis jau atsiimtas. Kredito unijos vadovybė tuomet nusprendė kasininkę stebėti, kol galiausiai nebeliko abejonių, kad ji klastoja dokumentus ir savinasi svetimus žmonių pinigus.
Iš kai kurių indėlininkų buvo pasisavinta 1000 eurų, iš kitų – ir didesnės sumos.
„Mes ja pasitikėjome, nes ji jau seniai gyvena Salantuose. Ji mus įkalbėjo santaupas laikyti ne namie, o kredito unijoje. Su vyru 2009 metais nunešėme 10 tūkst. litų. Jie kredito unijoje pabuvo 5 dienas ir jų nebeliko. Tačiau apie tai sužinojau tik vėliau, kai žmonės pradėjo kalbėti, kad dingsta indėliai. Nuėjau pasitikrinti ir sužinojau, kad ir mūsų pinigų nebėra“, – piktinosi viena nukentėjusiųjų Aldona Šmitienė.
R. Neverauskienė yra kaltinama dokumentų klastojimu ir itin didelės vertės svetimo turto pasisavinimu. Teigiama, jog klientams nė nežinant, ji nutraukdavo jų terminuotų indėlių sutartis arba tiesiog išsigrynindavo pinigus iš jų sąskaitų, o kvituose pasirašydavo ir už save, kaip kredito unijos darbuotoją, ir už klientus, suklastodama jų parašus. Suklastotus dokumentus kasininkė pateikdavo kredito unijai, kad jie būtų įtraukti į finansinę apskaitą, taip siekiant parodyti, kad visos finansinės operacijos, išmokant pinigines lėšas, buvo atliktos teisėtai.
Anot Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vidos Skalauskienės, vadovavusios šiam ikiteisminiam tyrimui, kaltinamoji veikė labai apdariai.
„Žmonės į kredito uniją ateidavo ir mokesčių susimokėti, ir pavedimų padaryti, todėl ji paslaugiai ir maloniai su visais bendraudavo, išsiklausinėdavo, kas ilgai nejudins savo indėlių, todėl juos ir pasisavindavo. Kai kas nors ateidavo atsiimti indėlio, ji pinigus grąžindavo iš kito žmogaus sąskaitos. Be to, kaltinamoji, kai ketindavo atostogauti, visada paskambindavo žmonėms, iš kurių sąskaitų buvo išėmusi pinigų, ir pasiteiraudavo, ar jie per jos atostogas neketina kreiptis į kredito uniją dėl pinigų. Taip ji siekė apsisaugoti, kad neišaiškėtų jos neteisėti veiksmai“, – kalbėjo prokurorė.
Gresia laisvės atėmimas iki 10 metų
R. Neverauskienė savo kaltę pripažįsta. Ji ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams nurodė, kad svetimus pinigus naudojo savo gerovei. „Ji statėsi namą, jį įsirenginėjo. Reikėdavo, pavyzdžiui, baldų, tada ir pasiimdavo kieno nors indėlį“, – pasakojo prokurorė.
Nustatyta, kad R. Neverauskienė nuo 2008 metų kovo iki 2012-ųjų birželio įvykdė daugiau nei 250 bankinių operacijų ir iš viso pasisavino 223 tūkst. 419 eurų.
Kretingos kredito unija visiems nukentėjusiesiems, kurie neteko pinigų dėl R. Neverauskienės veiksmų, juos grąžino. Kredito unijos vadovai byloje yra pareiškę civilinį ieškinį – siekia, kad finansų įstaigos naudai iš buvusios kasininkės būtų priteista 223 tūkst. eurų.
Už dokumentų klastojimą kaltinamajai gresia bauda, areštas, arba laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, o už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.
