Ponia Kristina, sodybos „Jurodis“ savininkė ir šeimininkė bei, tikriausiai drąsiai galima sakyti, Jurbarko krašto mylėtoja. Tik prisėdus ji paaiškina, kad šis kraštas – tikras turistų rojus, mat čia viską pamatyti reikia mažiausiai trijų dienų.

„Yra fantastiška Karšuvos giria <...>, yra Viešvilės rezervatas, yra aukštapelkė, žemapelkė. Galima ir Nemunu praplaukti, yra piliakalniai, Smalininkuose yra muziejus, matavimo stotis, dar mūsų visos girios <...>“, – negali nustoti vardinti ji.

Kristina Vančienė

Tiesa, moteriai viskas pažįstama ir dėl to, kad ji dažnai ką aplankyti patarianti ir pas ją apsistojantiems turistams, kurie iki šiol dažniausiai atvykdavo iš užsienio.

„2006-2007 m. sulaukėme nemažų lankytojų srautų, tačiau tada prasidėjo krizė, vėliau atsigavimas vyko iki 2012-ųjų, nes žmonių pajamos buvo sumažėjusios. Dabar, kai vėl pakilome į viršūnę, atėjo koronavirusas“, – sakė ji.

Tiesa, turistai čia, kaip tikino, atvyksta dėl ramybės, nes Kristinos sodyba – ant Nemuno kranto su išties puikiu vaizdu į horizontą.

„Turistams čia labiausiai patinka gamta ir ramybė. Yra ir pravažiuojančių, yra ir tų, kurie apsistoja pabūti ilgiau.

Pas mus buvo atvažiavę šveicarai iš labai gražaus kalnų regiono, slėnio, ir jų nebuvo galima išprašyti iš terasos.

Klausiau, ką jie čia randa pas mus, kai patys turi tokius kalnus, tai jie paaiškino, kad pas save jie daugiau nieko nemato, tik kalnus, kurie užstoja saulę, tai čia jie žiūrėdavo į tolius“, – pasakojo ji, tačiau svarstė, kad šią vasarą atvykstančių užsieniečių tikriausiai tikėtis jau nebeverta.

„Jie prašo registracijas perkelti į 2021 metus“, – pridūrė ji.

Kai kurie atvykstantys čia – turi ir savų reikalavimų. Kaip pasakojo, būdavo, kad užsieniečiai paprašydavo iš poilsio namelių paimti televizorius, mat jie čia atvykstantys ilsėtis ir daugiau pabūti gamtoje.

Jos sodyboje, kuri veikia jau nuo 2003-iųjų, galima paragauti ir ant laužo kepamų žiobrių, tačiau kaip teigė, svečiai ne visada supranta apie ką eina kalba.

„Pirmiausia jiems reikia parodyti kas tai. Pasakai pavadinimą, nors yra ir visiems suprantamas terminas žodynuose, bet kai jie pamato, kai paragauja, tada patinka“, – sakė ji.

Tiesa, čia atvykstantys dažnai keliauja po rajono lankytinas vietas. Apie tai, ką galima pamatyti apylinkėse „Delfi“ pasakojo ir gidas Ričardas Vainikonis. Jis pabrėžė, kad poilsis čia gali būti ne tik pasyvus, tačiau ir aktyvus.

„Yra 35 km. dviračių tako, jeigu nenori susipurvinti kojų, o jeigu nori – tai apie 80 km. Galima važiuoti ir per miško trasą, kuri sužymėta, paskui nuvažiuoti iki Pagėgių ir Karšuvos girios“, – sakė jis.

Taip pat jis pasakojo, kad apylinkėse galima rasti ir 28 tiltus, kurie jungia du upės krantus.

„Tais tiltais galima pervažiuoti dviračių taku. Per Imsrės upelį yra apie 18 tiltų, o visi kiti per Mituvą, Nemuną“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (75)